Vilkaviškio rajono 2024 m. respondentinių ūkių analizė

Irena Mikalainienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-11-26

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras į ŪADT pateikė 48 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2024-ais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką ES šalyse, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Tinkle kaupiami fiziniai duomenys, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas; ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausiai – EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės taip pat nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai (EK) teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Tačiau tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir liktų pakankamai duomenų keičiantis ūkių struktūrai šalyje. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2025 m. į ŪADT pateikė 48 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2024-aisiais.

Augalininkystės apžvalga

2024 m. bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio r. buvo 86,121 tūkst. ha, kas sudaro 2,96 proc. viso Lietuvoje deklaruoto ploto. Rajone daugiausiai auginta žieminių kviečių, žieminių rapsų, vasarinių kviečių. 2024 m. lyginant su 2023 m., ženkliai padidėjo žieminių miežių (76 %), žirnių (64 %), pupų (23 %), avižų (35 %) plotai. Cukrinių runkelių deklaruota 108 ha mažiau nei 2023 m., bet 609 ha daugiau, lyginant su 2022 m.

1 lentelė. Deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai Vilkaviškio rajone

Vienas iš pagrindinių ūkininkų veiklos rezultatą lemiančių rodiklių yra derlingumas.

1 pav. Derlingumas 2022–2024 m., t/ha

Lyginant 2022–2024 m., Vilkaviškio rajone didžiausias žieminių javų derlingumas buvo 2024 m. (kviečių – 6,03 t/ha, miežių – 5,21 t/ha, kvietrugių – 3,87 t/ha), žieminių rapsų ir žirnių – 2023 m. (rapsų – 3,82 t/ha, žirnių – 2,78 t/ha), vasarinių javų didžiausias derlingumas pasiektas 2022 m. (kviečių – 5,38 t/ha, miežių – 4,45 t/ha, avižų – 4,21 t/ha). Tačiau lyginant Vilkaviškio rajone augintų kultūrų derlingumą su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, visais analizuojamais metais akivaizdžiai pastebimas didesnis derlingumas. Vienas iš lemiamų veiksnių – aukštas žemės ūkio naudmenų našumo balas, veislės parinkimas, tinkamas tręšimas bei kenkėjų ir ligų valdymas.

Ūkininkams labai svarbi ir produkcijos supirkimo kaina, todėl analizuota, kaip ji keitėsi per pastaruosius trejus metus.

2 pav. Produkcijos kaina 2022–2024 m., Eur/t

Pagal pateiktus duomenis matome kainų šuolį 2022 m. Remiantis VĮ Žemės ūkio duomenų centro informacija, 2022 m. supirkimo kainos kilo dėl ženkliai padidėjusio grūdų eksporto.

Pagal dabar galiojančius Lietuvos standartizacijos departamento standartus tarp praėjusį sezoną Lietuvoje užaugintų kviečių dominavo antros klasės grūdai: jie sudarė daugiau nei pusę – 55 proc. visos produkcijos. Trečia klasė taip pat užima reikšmingą rinkos dalį, o „ekstra“ ir pirmos klasės kviečių kiekis sparčiai mažėjo. Grūdų kokybei įtakos turėjo auginta veislė, investavimas į žemę, gamtinės sąlygos. Eksportuoti prastos kokybės kviečių derlių tampa vis sudėtingiau. Tai atspindi ir sumažėjusios kainos 2024 m.

Gyvulininkystės apžvalga

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022-12-31 Vilkaviškio rajono pieninių karvių laikytojų ūkių buvo 1044, jie laikė 12 324 karves, vienas ūkis laikė vidutiniškai 11,8 karves. 2024-12-31 ūkių buvo 784, melžiamų karvių – 10 119, vidutiniškai – 12,9. Daugiausia sumažėjo ūkių, laikiusių nuo 1 iki 10 karvių. Todėl galime daryti išvadą, kad Vilkaviškio rajone maži ūkiai pasitraukia iš rinkos, o likusieji ūkiai stambėja.

Pagrindiniai gyvulininkystės ūkių veiklos rezultatą lemiantys rodikliai yra primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kaina. Jų dinamiką 2022–2024 m. matome žemiau pateiktose diagramose, iš kurių matome, kad sunkiausi gyvulininkystės ūkiams buvo 2023 m. Lyginant tiek su 2022, tiek su 2024 m., buvo ir mažesnis primilžis iš vienos karvės, ir žemesnės pardavimo kainos. Dėl to 2024 m. stebimas ryškus ūkių pasitraukimas iš rinkos. Vilkaviškio rajone pieno supirkimo kaina mažesnė nei Lietuvos vidurkis, tam įtakos galėjo daryti mažesni priduodami pieno kiekiai, kadangi rajone daugiausiai ūkių, laikančių iki 50 karvių.

3 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

4 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Finansinių rodiklių apžvalga

Analizuojant ūkio finansinę būklę bei veiklos efektyvumą, nagrinėjami trys pagrindiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis.

5 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Šį rodiklį lemia tiek vidiniai (pardavimo apimtys, produkcijos gamybos savikaina, ūkio gebėjimas kontroliuoti bendrąsias ir administracines išlaidas), tiek ir išoriniai (rinkos kainos, mokesčių lengvatos, palūkanų norma) veiksniai. Analizuojant pelningumo rodiklius, pastebima, kad geriausi rezultatai ir Lietuvoje, ir mūsų rajone pasiekti 2022 m. Tam didžiausią įtaką darė pardavimo kainos ir produkcijos savikaina. 2023–2024 m. rajono respondentinių ūkių pelningumo rodiklis buvo šiek tiek mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Tam įtakos galėjo turėti pastovių išlaidų padidėjimas dėl investicijų į technikos modernizavimą.

6 pav. Grynais pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiek grynojo pelno, be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Žemės ūkio verslas išskirtinis tuo, kad remiamas valstybės, mokant dotacijas, susijusias su pajamomis. Jos teikiamos sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, t. y. joms priskiriamos visos dotacijos, nepriskirtinos su turtu susijusioms dotacijoms. Keičiantis žemės ūkio politikai ar ūkiui nevykdant paramos teikėjo nustatytų sąlygų, ūkis gali netekti dalies ar net visos verslą palaikančios paramos, todėl labai svarbu įvertinti ūkio savarankiškumą, ar jis gebėtų vykdyti pelningą veiklą be valstybės paramos.

Nors 2022 m. šis rodiklis mūsų rajone buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį, bet nepaisant sumažėjusių supirkimo kainų ir produkcijos savikainos padidėjimo, 2023 m. Vilkaviškio rajono ūkių pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, didesnis nei Lietuvos respondentų vidurkis, o 2024 m. išlieka teigiamas, skirtingai nei Lietuvos vidurkis. Tai rodo, kad mūsų ūkiai yra jautrūs išoriniams veiksniams, ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklą vykdyti būtų sunku.

Skolos rodiklis

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Rekomenduotina reikšmė – 0,3–0,6. Analizuodami šiuos rodiklius, matome, kad skolinimasis Lietuvoje išlieka stabilus, Lietuvos ūkių veikla finansuojama daugiausiai nuosavomis lėšomis. Vilkaviškio rajono ūkiai skolinasi šiek tiek daugiau nei Lietuvos vidurkis, bet dar neišnaudoja visų galimybių finansuotis skolintomis lėšomis.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas