Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Vilkaviškio rajono 2012 metų respondentinių ūkių duomenų analizė
Ingrida Zmitrevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2013-12-12
Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis ir kasmet atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Šiam tikslui naudojamas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Jam formuoti informacija yra renkama iš gamintojų, gaminančių žemės ūkio produkciją. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Atrinkti ūkiai tyrime dalyvauja savanoriškai, pateikiama informacija yra konfidenciali. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik bendri duomenys apie ūkių vidutinius rezultatus. Už respondentinių ūkių atrinkimą ir duomenų pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui yra atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
2012 m. Vilkaviškio rajono konsultavimo biuras pateikė 45 respondentines anketas. Didžioji dalis, net 35 iš analizuotų ūkių, verčiasi tik augalininkyste, 2 – stambūs pieno ūkiai ir 8 ūkiai buvo mišrūs.
Vilkaviškio rajone ūkiai pagal valdomą žemės plotą daug didesni nei Lietuvos vidurkis. 2012 m. vidutinis ūkio dydis Lietuvoje buvo 42,21 ha, o Vilkaviškio rajone , vertinant apklaustus ūkius, – 218,53 hektaro.
Mūsų rajono ūkininkams pavyksta pasiekti didesnių žemės ūkio augalų derlingumų nei vidutiniškai Lietuvoje. Patys populiariausi 2012 m. Vilkaviškio rajone neabejotinai buvo kviečiai. Jie auginti 42 ir 45 apklaustų ūkių. Taip pat dažnai auginti rapsai – 36 ūkiuose. 24 ūkiuose auginti cukriniai runkeliai. Nei viename ūkyje neauginti rugiai ir grikiai. Kvietrugius, avižas ir miežius pašarams daugiausia augino mišrūs ūkiai.
1 pav.Vilkaviškio rajono augalų derlingumo palyginimas su 2011 m. Lietuvos vidurkiu, t/ha
Kaip matome, vidutinis derlingumas Vilkaviškio rajone viršijo respublikinį: kviečių – 36 proc., miežių – 25 proc. , cukrinių runkelių – 9 proc., o avižų ir bulvių buvo mažesni nei respublikiniai.
2012 m. gyvuliai auginti 10 iš 45 respondentinių ūkių. Dviejuose ūkiuose augintos kiaulės, o 8 – galvijai ir melžiamos karvės. Galvijų skaičius metų pabaigoje Vilkaviškio rajone buvo 49, Lietuvoje – tik 4,8 karvės. Primilžis iš vienos karvės mūsų rajone yra labai artimas Lietuvos vidurkiui: Vilkaviškio rajone – 5110 kg, Lietuvoje – 5089 kilogramai.
Vilkaviškio rajono respondentinių ūkių pajamų struktūra skiriasi nuo Lietuvos vidurkio.
2 pav.Respondentinių ūkių pajamų struktūra
Vilkaviškio rajone augalininkystės ūkiai sudarė 86 proc. nuo visų ūkių, o tai yra 24 proc. daugiau nei Lietuvoje. Taip pat mūsų rajono ūkininkai iš paslaugų teikimo gavo 2 proc. daugiau pajamų nei kituose rajonuose.
Iš 45 analizuotų ūkių 2012 m. tik vienas ūkis dirbo nuostolingai. Gamybinės veiklos pelnas 2012 m. vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 343,063 Lt, kai tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis buvo 10,228 tūkst. Lt. Didelį pelną 2012 m. lėmė aukštos grūdų supirkimo kainos ir geras grūdų derlius.
Ūkininkų ūkių veiklos efektyvumą nusako įvairūs rodikliai. Iš pateiktų duomenų matome, kad Vilkaviškio rajono ūkininkai daug drąsiau skolinosi lėšas. Bendrojo įsiskolinimo rodiklis Vilkaviškio rajone buvo 0,11 didesnis už respublikinį. Kapitalo pakankamumo rodiklis mažesnis už respublikinį. Jis rodo, kad 77 proc. turo įsigyta nuosavomis lėšomis (Lietuvoje – 88 proc.).
Veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas 2012 m.
Bendrasis mokumas 1,07 punkto didesnis už respublikos vidurkį. Vilkaviškio rajono ūkininkų turto apyvartumas taip pat 0,2 punkto didesnis už respublikos vidurkį. Tai rodo, jog Vilkaviškio rajono ūkininkai efektyviai naudojo savo turimą turtą. Ūkių bendrasis pelningumas taip pat didesnis už respublikinį. Kadangi Vilkaviškio rajono ūkininkai sėkmingai ūkininkavo ir uždirbo daug pajamų, subsidijų dalis jų pajamose sudarė mažesnį procentą, nei respublikos vidurkis.
