© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2023 m. į ŪADT pateikė 45 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022-aisiais.
Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklas) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996-aisiais metais.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Jie pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių ūkinės veiklos gamybinius bei finansinius rezultatus, numatyti jų plėtrą ir priimti atitinkamus sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.
ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros, bendrojo valdymo problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.
Europos Sąjungos ŪADT tinklui Lietuvos duomenis teikia ir atlieka tinklo plėtros darbus VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkių apskaitos duomenų tinklo skyrius. Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą tolesniam apdorojimui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Apibendrinti respondentų duomenys
LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2023 m. pateikė 45 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022-aisiais. Anketas pildė ir pateikė 7 biuro konsultantai.
Tarp mūsų rajono respondentinių ūkių buvo pienininkystės, mišrūs ir augalininkystės ūkiai. Visi mišrūs ūkiai buvo augalininkystės-žolėdžių gyvulių. Kaip rodo respondentinių ūkių analizė, populiariausi mūsų rajone buvo žieminiai ir vasariniai kviečiai. Taip pat auginta vasarinių bei žieminių rapsų. Blogėjant cukrinių runkelių supirkimui bei supirkėjų atsiskaitymams už juos, cukrinių runkelių auginta mažiau.
1 lentelėje lyginamas vidutinis Vilkaviškio r. respondentiniuose ūkiuose augintų augalų derlingumas 2020, 2021 ir 2022 metais.
1 lentelė. Derlingumo palyginimas, t/ha
Iš pateiktų duomenų galime palyginti Vilkaviškio r. ūkininkų pasiektus derlingumus 2020–2022 m. laikotarpiu. Didžiausias žieminių kviečių derlingumas buvo 2020 m. – 7,56 t/ha. Taip pat 2020 m. didžiausias derlingumas buvo ir vasarinių kviečių – 5,89 t/ha. Didžiausias rapsų derlius taip pat buvo 2020-aisiais metais. Iš pateiktų duomenų matome, kad 2020 m. derliaus atžvilgiu ūkininkams buvo palankiausi. Taip pat matome, kad Vilkaviškio r. ūkininkų vidutinis derlingumas, lyginant su Lietuvos vidurkiu, beveik visų augalų didesnis. Derlingumo pokyčius labiausiai lemia gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turi ir trąšų, pesticidų kainos.
Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas respondentiniuose ūkiuose 2020 – 2022 m. parodytas 2 lentelėje. Pokyčius lėmė ekonominė situacija – pieno kainos, pašarai.
2 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis
Renkant respondentinių ūkių duomenis, taip pat analizuojami grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodikliai.
3 lentelė. Finansinių rodiklių pokytis
Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą.Atlikus respondentinių ūkių analizę, matyti, kad 2022 m. grynasis pelningumas buvo 0,38. Lietuvos mastu šis rodiklis buvo lygiai toks pat – 0,38. Vilkaviškio r. respondentų 1 pardavimo euras uždirbo tiek pat pelno, kaip ir visos Lietuvos respondentai. Lyginant 2020 ir 2021m. su 2022-aisiais, skaičiuojant grynąjį pelningumą, t. y. kiek 1 euras pajamų uždirbo grynojo pelno, matome, kad 2022 m. ūkininkai uždirbo daugiau negu 2020, o 2021 m. tiek pat.
Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiekgrynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negavus išmokų. Lygindami grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, matome, kad 2021 m. ūkininkai uždirbo daugiausia.
Skolos rodiklis 2022 m., lyginant su ankstesniais, didėja. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis 2020– 2022 m. vidutiniškairespondentinių ūkių ir visos Lietuvos ( 0,24 ) buvo labai panašus. Skolos rodiklis svarbus norint sužinoti ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Lentelėje pateikiamas Vilkaviškio r. ūkininkų skolos rodiklis, kuris visu analizuojamu laikotarpiu neviršijo rekomenduojamos normos ir dėl to galima teigti, kad Vilkaviškio r. respondentiniai ūkiai nepatyrė grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai. Nors ir su kiekvienais analizuojamais metais šis rodiklis nežymiai auga, tačiau jo augimas rodo, kad ūkininkai atnaujina savo turtą skolintomis lėšomis. Be skolintų lėšų maža dalis ūkininkų galėtų plėstis, modernizuoti techniką. Kiekviena nauja investicija didina pelningumą, o tai ūkį daro konkurencingesnį rinkoje. Todėl, kol atsakingai planuojama didinti turtą skolintomis lėšomis, tol nesukeliama grėsmė ūkio finansiniams stabilumui.
Informacija parengta pagal LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus rajono respondentinių ūkių duomenis bei Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje www.zudc.lt skelbiamus duomenis.