Vilkaviškio r. respondentinių ūkių 2021 metų duomenų analizė

Renata Anskaitytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-11-23

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Vilkaviškio r. 2021 duomenų analizei atrinkti 44 respondentiniai ūkiai. Pateikti duomenys apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2021-ais metais. Tarp mūsų rajono respondentinių ūkių yra pienininkystės, mišrūs ir augalininkystės ūkiai. Apžvelkime rezultatus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pagal statistinius duomenis apžvelgsime augalininkystės ūkių dažniausiai auginamų grūdinių augalų derlingumą, gyvulininkystės ūkiuose laikomų karvių skaičių, vidutinį primilžį iš vienos karvės ir palyginsime finansinius rodiklius.

Kaip rodo respondentinių ūkių analizė populiariausia augalininkystės kultūra mūsų rajone yra žieminiai ir vasariniai kviečiai. Taip pat auginama vasarinių bei žieminių rapsų.

1 lentelėje lyginamas vidutinis auginamų kultūrų derlingumas 2019, 2020 ir 2021 metais Vilkaviškio rajono respondentiniuose ūkiuose su Lietuvos vidurkiu.

1 lentelė

Iš pateiktų duomenų galime palyginti Vilkaviškio rajono ūkininkų pasiektus derlingumus 2019–2021 metų laikotarpiu. Didžiausias žieminių kviečių derlingumas buvo 2020 metais – 7,56 t/ha, vasarinių kviečių – 5,89 t/ha. Didžiausias rapsų derlius taip pat buvo 2020-ais metais.

Derlingumo pokyčius labiausiai lemia gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turi ir trąšų, pesticidų kainos. Iš pateiktų duomenų matome, kad 2020 m. derliaus atžvilgiu ūkininkams buvo palankiausi. Vilkaviškio rajone 2019–2021 m. beveik visų auginamų kultūrų derlingumas yra didesnis negu Lietuvos vidurkis, tačiau tam tikrų kultūrų derlingumo sumažėjimą lėmė gamtinės sąlygos.

Kitas aptariamas rodiklis – vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas respondentiniuose ūkiuose 2019–2021 metais parodytas žemiau. Pokyčius nulėmė ekonominė situacija – pieno kainos ir pašarai.

1 pav. Vidutinis karvių skaičius rajone ir Lietuvoje 2019–2021 metais

2 pav. Primilžis iš vienos karvės rajone ir Lietuvoje

Iš statistinių duomenų matome, kad rajone karvių laikoma mažiau, primilžis taip pat mažesnis negu Lietuvos vidurkis.

Renkant respondentinių ūkių duomenis taip pat yra analizuojama grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų susijusių su pajamomis) bei skolos rodikliai.

2 lentelė

Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą.Atlikus respondentinių ūkių analizę matyti, kad 2021 m. grynasis pelningumas buvo 0,36, o visos Lietuvos mastu – 0,37.

Vilkaviškio r. respondentų vienas pardavimo euras uždirbo 0,01 Eur mažiau pelno, nei visos Lietuvos respondentai. Lyginant 2019 m. ir 2020 m. su 2021-aisiais, skaičiuojant grynąjį pelningumą, t. y. kiek vienas euras pajamų uždirbo grynojo pelno, matome, kad 2021 metais ūkininkai uždirbo daugiau negu 2019 m., tačiau 0,01 punktu mažiau negu 2020 metais.

Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negavus išmokų. Lygindami grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų 2019 m. ir 2020 m. su 2021-ais matome, kad pastaraisiais metais ūkininkai uždirbo daugiau nei abejais prieš tai buvusiais metais.

Skolos rodiklis 2020 m., lyginant su ankstesniais, mažėjo, o 2021 m. išliko toks pat kaip 2020 metais. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose matyti, kad skolinimosi lygis 2019–2021 m. vidutiniškai respondentinių ūkių, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo toks pat. Jis neviršija rekomenduojamos normos, todėl galima teigti, kad Vilkaviškio r. respondentiniai ūkiai nepatiria grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai jo veiklai.

Apie ūkio apskaitos duomenų tinklą

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse padėtis žemės ūkyje nuolat stebima, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ŪADT (ūkio apskaitos duomenų tinklas) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ES ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996 metais.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių ūkinės veiklos gamybinius bei finansinius rezultatus, numatyti jų plėtrą ir priimti atitinkamus sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros, bendrojo valdymo problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

Europos Sąjungos ŪADT tinklui Lietuvos duomenis teikia ir atlieka tinklo plėtros darbus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą ŽŪIKVC yra atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Informacija parengta pagal LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus Vilkaviškio rajono respondentinių ūkių duomenis bei ŽŪIKVC internetinėje svetainėje skelbiamus duomeni