Varėnos rajono ūkių apskaitos duomenų tinklo 2010 metų respondentinių ūkių analizė

LŽŪKT informacija

2011-11-28

ES šalių Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, skirta žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinės-ekonominės veiklos vertinimui atlikti. Lietuva, kaip lygiateisė ES narė, taip pat turi pateikti informaciją apie ūkių finansinę-ekonominę veiklą.

LŽŪKT Varėnos r. biuro darbuotojos 2010 m. ŪADT duomenis rinko iš 11 ūkių. Pagal anketų duomenis matome, kad rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurių bendras žemės plotas – nuo 36,07 iki 242,97 ha (vidutinis ūkio dydis yra 105,59 ha). Iš 11 respondentinių ūkių 4 užsiima tik augalininkyste, 7 ūkiai yra mišrūs, iš kurių 6 pienininkystės ir 1 gyvulininkystės (augina tik kiaules).

Augalininkystės ūkiuose dažniausiai auginami rugiai, kvietrugiai, miežiai ir avižos. Beveik kiekvienas ūkininkas augina grikius ir bulves. Rugių derlingumas 2010 m., palyginti su 2009 m., kai buvo prikulta vidutiniškai 1,89 t/ha, sumažėjo 47 proc., avižų – 10 proc. (1,97 t/ha – 2009 m., 1,79 t/ha – 2010 m.). Šį derliaus sumažėjimą lėmė per regioną praūžusios audros, sunaikinusios dalį derliaus. Duomenys apie gautą ūkininkų produkciją pateikiami diagramoje (1 pav.).

1 pav. Grūdinių augalų derlingumas rajono respondentiniuose ūkiuose.

Mišriuose ūkiuose laikoma nuo 6 iki 12 vnt. kiaulių ir nuo 3 iki 18 vnt. melžiamų karvių. Vidutinis primilžis iš vienos karvės rajono respondentiniuose ūkiuose svyruoja nuo 2,778 t iki 6,45 t per metus. Vidutinis rajono rodiklis yra 3,016 t pieno iš vienos karvės, tai 8 proc. mažiau negu 2009 m. (2009 m. – 3,265 t). Mažėjimui įtakos turėjo perėjimas į ekologinį ūkininkavimą.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 78,765 tūkst. Lt. Iš jų didžiausią dalį sudarė augalininkystės bendroji produkcija – 73,60 proc., gyvulininkystės – 26,40 procento. Gamybinės komercinės veiklos pelnas visuose analizuojamuose ūkiuose yra neigiamas (vidutiniškai – 68,946 tūkst. Lt vienam ūkiui). Neigiamam rezultatui daug įtakos turėjo didėjančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos, kai tuo tarpu augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, palyginti su 2009 m., sumažėjo beveik dvigubai. Gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos taip pat mažėjo. Duomenys apie bendrosios produkcijos struktūrą pateikiami 2 paveiksle.

2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra rajono respondentiniuose ūkiuose.

Vidutinis turto apyvartumo rodiklis, parodantis, kiek litas sukuria pajamų, Varėnos rajono respondentiniuose ūkiuose yra 0,118 Lt. Tai gana žemas ūkininkavimo efektyvumo rodiklis. Sumažėjimą paskatino sumažėjusios pardavimo pajamos, tuo tarpu buvo įsigyta nemažai naujos žemės ūkio technikos. Analizuodami skolos-nuosavybės koeficientą matome, kad vidutinė reikšmė yra 0,167, tai reiškia, kad ūkininkai veiklai vystyti daugiau naudoja savų lėšų nei skolintų. Duomenys pateikti 3 paveiksle.

3 pav. Apyvartumo rodikliai.

Parengta pagal 2010 metų respondentinių ūkių anketas.