Varėnos rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

2015-11-18

ES šalių Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, skirta žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinės ir ekonominės veiklos vertinimui atlikti. Lietuva, kaip lygiateisė ES narė, taip pat turi pateikti informaciją apie ūkių finansinę ir ekonominę veiklą. Pagal ūkių tipologiją, t. y. pagal ūkio ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotą, 2014 m. LŽŪKT Varėnos r. biuro darbuotojos į ŪADT duomenis rinko iš 16 ūkių, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma biure.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Apklausoje dalyvavusių ūkių dydis buvo labai įvairus – nuo 38,9 iki 466,91 ha (vidutinis ūkio dydis – 140,30 ha). Nors Varėnos r. yra priskiriamas nenašių žemių regionui, iš apklaustų 16 ūkių 8 užsiėmė tik augalininkyste, likę 8 buvo mišrūs, užsiimantys pienininkyste.

Augalininkystės ūkiuose daugiausia auginta avižų, žieminių kviečių, grikių, kvietrugių, grūdinių mišinių, vienas ūkis pradėjo auginti žieminius rapsus, kurių vidutinis plotas buvo 4,58 hektaro. Beveik kiekviename ūkyje augintos avižos, grikiai, bulvės, rugiai. Apibendrinus augalų derlingumo rodiklius, pastebima, kad kai kurių augalų derlius mažesnis, palyginti su vidutiniu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (1 pav.)

1 pav. Javų derlingumas, t/ha

Kviečių 2014 m. buvo prikulta vidutiniškai po 2,97 t/ha, o Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2013 m. – 4,6 t/ha. Rugių derlingumas 2014 m. 2,30 t/ha, palyginti su 2013 m., kai buvo prikulta vidutiniškai 2 t/ha, rugių derlingumas padidėjo, miežių – 2,13 t/ha (2013 m. – 3,33 t/ha), avižų – 2,32 t/ha (2013 m. – 2,09 t/ha), kvietrugių – 2,29 t/ha (2013 m. – 2,99 t/ha), grūdinių mišinių, kaip ir 2013 m. taip ir 2014 m., derlingumas sumažėjo 73 proc. atitinkamai Varėnos r. 1,51 t/ha, Lietuvoje – 2,06 t/ha. Panašiausias derlingumas tiek vidutiniškai Lietuvoje ( 0,93 t/ha), tiek Varėnos rajone (0,82 t/ha) buvo pasiekta grikių. Mažesniam derlingumui įtakos turėjo prastos oro sąlygos, taip pat ir tai, kad Varėnos r. priskiriamas prie nenašių žemių, kur yra nepalankios sąlygos ūkininkauti.

Iš 16 apklausoje dalyvavusių ūkių 8 buvo mišrūs, vertėsi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Nuo 2013 m. Varėnos r. įtraukus į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną, jas laikę privalėjo paskersti, todėl 2014 m. neliko nė vieno apklausoje dalyvavusio ūkio, kuris augintų kiaules. Respondentiniuose ūkiuose 2014 m. pabaigoje laikyta nuo 2 iki 17 melžiamų karvių. Vidutinis jų skaičius 2014 m. rajone buvo 7, kai 2013 m. duomenimis, Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 4,1. Primilžio rodiklis priklauso nuo ūkio stambumo (2 pav.)

2 pav. Primilžis iš vienos karvės Varėnos r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m., t

Kuo ūkis stambesnis ir daugiau užsiima pieno produktų gamyba, tuo primilžis didesnis, kadangi geriau prižiūrimi gyvuliai, geriau rūpinamasi jų sveikata, šeriami savo ūkyje užsiaugintais aukštos kokybės pašarais. Bendras visų respondentinių ūkių, užsiimančių gyvulininkyste, pieno primilžis buvo 26 t, taigi, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių 2013 m. kiekiu (21,119 t), – 4,8810 t daugiau.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 139,482 tūkst. Lt. Iš jų didžiausią dalį sudarė augalininkystės – 80,35 proc., gyvulininkystės – 17,05 proc. ir kitos paslaugos – 2,60 procento. Duomenys apie Varėnos r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūrą pateikiami 3 paveiksle.

3 pav. Varėnos r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra 2014 m.

Pagal ūkių veiklos ekonominių rodiklių analizę pelningai dirbo tik vienas ūkis ir jo gamybinės komercinės veiklos pelnas buvo teigiamas – 17523,63 Lt, 15 respondentinių ūkių gamybinės komercinės veiklos pelnas buvo neigiamas (vidurkis – 36127 tūkst. vienam ūkiui). Neigiamą rezultatą lėmė kylančios degalų, trąšų ir kitų medžiagų kainos, mažas javų derlius, todėl parduota mažai augalininkystės produkcijos, krito pieno supirkimo kainos, o gyvulių išlaikymo išlaidos kiekvienais metais išliko tos pačios.

4 pav. Gamybinės komercinės veiklos pelnas Varėnos r. respondentiniuose ūkiuose, tūkst. Lt

Atlikus Varėnos r. respondentinių ūkių analizę, apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai, gauti rezultatai palyginti su vidutiniais Lietuvoje 2013 m. (1 lentelė).

1 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 81,48 (vidutiniškas Lietuvos 2013 m. – 84,68). Tai rodo, kad ūkiai yra pakankamai stabilūs, nes turtas valdomas nuosavybės teise.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas yra gana žemas – 0,19 (vidutiniškas Lietuvoje 2013 m. – 0,15), nes ūkininkai veiklai vystyti daugiau naudoja nuosavų lėšų nei skolintų.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 Lt pardavimo pajamų, Jis mūsų rajone yra – 0,62.

Turto apyvartumo rodiklis yra 0,16. Vadinasi, 1 turto litas uždirbo 0,16 Lt pajamų, tai pakankamai žema rodiklio reikšmė.

Subsidijų dalis pajamose sudarė 59,41 procento. Tai reiškia, kad mūsų nepalankiose ūkininkavimui sąlygose didelės įtakos ūkio veiklai turi gaunamos subsidijos, nes jos, kaip matome, sudaro beveik pusę visų gautų pajamų. Lietuvoje 2013 m. šis rodiklis buvo vidutiniškai 22,71.

Atlikus respondentinių ūkių analizę ir palyginus su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais, matome, kad Varėnos r. ūkininkai labai priklausomi nuo subsidijų, dėl nenašių žemių žemės ūkio augalų derlingumas skiriasi nuo vidutinių Lietuvoje. Nors ūkiai dirba nuostolingai, tačiau plečiasi, diegia inovacijas, dalyvauja įvairiuose mokymuose, projektuose ir stengiasi, kad rezultatai gerėtų.