Varėnos r. ūkininkų ūkių 2023 m. veiklos apžvalga

Agnė Petruškevičienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2024-10-01

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės situacija. Stebėjimą padeda atlikti informacinė sistema – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Į ŪADT tinklą 2023 m. atrinkti 28 Varėnos r. ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Varėnos r. vyrauja augalininkystės ūkiai, tik apie trečdalis jų yra mišrūs. 2023 metais dalis mišrių ūkių dėl žemos pieno supirkimo kainos mažino pieninių karvių bandas ir daugiau augino mėsinius galvijus.

Trumpa augalų derlingumo apžvalga

Augalininkystės ūkiai daugiausiai augino tradicinių grūdinių augalų kultūras (rugių, kviečių, kvietrugių, rapsų, avižų, žirnių). Lygindami rajono ūkių augalų derlingumą pagal VED su Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkiu, matome, kad Varėnos rajone jis buvo daug mažesnis (žr. lentelė). Mažą augalų derlingumą rajone lemia tai, kad Varėnos r. priskiriamas prie didelio nepalankumo vietovių, žemės čia mažo derlingumo ir struktūros, taip pat įtakos turi nepalankios klimato sąlygos.

Lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Finansinių rodiklių apžvalga

Kiekvieno ūkio, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Todėl svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos rodikliai.

Dauguma Varėnos r. respondentų ūkių analizuojamu 2021–2023 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai. Šiuo laikotarpiu Varėnos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas viršijo Lietuvos vidurkį. Iššūkių kėlė 2023 metai, kai ženkliai sumažėjo grūdų supirkimo kainos, todėl tiek Lietuvos, tiek Varėnos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas stipriai sumažėjo ir siekė 0,11 (žr. 1 pav.).

1 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš diagramos matyti, kad visu analizuojamu laikotarpiu Varėnos r. rodiklio reikšmė neigiama (žr. 2 pav.). Taigi, galima daryti išvadą, kad respondentai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, be jų negali vykdyti pelningos veiklos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip uždirbti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas, kad kuo mažiau būti priklausomiems nuo paramos.

2 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

Skolos rodiklis parodo patiriamos finansinės rizikos lygį. Kuo jis didesnis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.

Vis tik, be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiais ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai. Analizuodami Varėnos r. respondentų skolos rodiklį, matome, kad rajono ūkių skolos rodiklis gana stabilus, svyruoja nuo 0,20 iki 0,22. Toks pokytis vertinamas teigiamai. Normalu, jei šis rodiklis svyruoja tarp 0,20 ir 0,50. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad ūkis turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir artėtų prie bankroto ribos. (žr. 3 pav.).

3 pav. Skolos rodiklis, koef.