Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Varėnos r. respondentinių ūkių duomenų analizė
Jurgita Moliejienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2019-11-24
© LŽŪKT nuotr.
LŽŪKT Varėnos r. biuras išanalizavo 85 rajono ūkių duomenis, iš kurių 43 ūkiai vertėsi tik augalininkyste (javai, rapsai, ankštiniai javai), 5 – gyvulininkyste, likusieji – mišria veikla.
Augalų derlingumas Kaip ir kasmet, 2018 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, avižų, rugių ir grikių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Varėnos r. respondentinių ūkių augintų augalų derlingumo duomenys, kurie 1 lentelėje palyginti su vidutiniais 2016–2018 m. derlingumo duomenimis.
1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Analizuodami 1 lentelės duomenis, matome, kad 2018 m. avižų derlingumas ženkliai sumažėjo, palyginti su 2017 m., net 50,51 procento. Žieminių kviečių derlingumas mažėjo 24,53 proc., žieminių kvietrugių – 26,32 proc., žieminių rugių – 6,19 procento.
Gyvulininkystė apžvalga
Iš apklausoje dalyvavusių ūkių tik 3 laikė melžiamų karvių. Pastaraisiais metais vidutinis primilžis iš vienos karvės siekė 4,52 t per metus. Trijų paskutinių metų duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Varėnos r. melžiamų karvių produktyvumas
Lygindami 2018 m. duomenis su 2017 m., matome, kad primelžto pieno kiekis iš karvės sumažėjo. Galima daryti prielaidas, kad 2018 m. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, todėl šie metai turėjo įtakos gyvulių pašaro kiekiui ir kokybei.
Veiklos efektyvumo rodikliai
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Analizuodami 3 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad Varėnos r. 2017 m. dotacijų dalis turėjo daug įtakos ūkių pelningumui, ir šis rodiklis rajone buvo neigiamas. 2018 m. situacija pasikeitė į geresnę pusę, rajono ūkiai dirbo pelningiau ir be dotacijų dalies. Kintamųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Apibendrindami 3 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad Varėnos r. 2018 m. kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje mažėjo. Tai reiškia, kad ūkiai patyrė mažiau gamybinių sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviąsias sąnaudas sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir administracinės sąnaudos. Analizuodami 3 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad Varėnos r. 2018 m. pastoviosios produkcijos sąnaudos bendrajai produkcijai pagaminti, palyginti su 2016–2017 m., ženkliai sumažėjo.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
