Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Varėnos r. respondentinių ūkių 2022 m. apžvalga
Jurgita Moliejienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2023-12-14
© Nuotrauka iš Varėnos r. ūkininko Valento Streikaus ūkio,Egidijus Vilkevičius agroakademija.lt
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Remiantis šiais duomenimis, formuojama Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Varėnos r. į ŪADT tinklą 2022 m. buvo atrinkti 18 ūkių.
Kadangi Varėnos r. priskiriamas prie didelio nepalankumo vietovių, dėl to vyravo augalininkystės ūkiai ir tik apie trečdalis buvo mišrūs. Dalis mišrių ūkių dėl nestabilios pieno supirkimo kainos mažino pieno gamybą ir daugiau augino mėsinių galvijų.
Augalininkystės ūkiai daugiausiai augino tradicinių grūdinių augalų (avižų, kvietrugių, kviečių, žirnių, grikių, rapsų). Lygindami rajono ūkių augalų derlingumą su Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkiu, matome, kad rajone jis buvo daug mažesnis. Kadangi rajono žemės mažo derlingumo ir struktūros, vieniems augalams jos tinkamesnės, kitoms mažiau tinkamos.
1 lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Analizuoti finansiniai rodikliai
Kiekvienam ūkiui vykdant ūkinę komercinę veiklą, svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų. Analizuoti keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, skolos rodiklis.
1 pav. Grynasis pelningumas
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
1 pav. matome, kad Varėnos r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis visais analizuotais metais buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.
2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis
Taip pat svarbu analizuoti grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklį, nes ne mažą dalį žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų pajamų sudaro tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius. Koks būtų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų grynojo pelningumo rodiklis, jei pasikeistų bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir nebebūtų mokamos dotacijos? Ar tai vis dar būtų pelningas verslas? 3 pav. matyti, kad Varėnos r. ūkių vidutinis grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, yra daug žemesnis nei vidutinis Lietuvos. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkiai yra priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Taigi, Varėnos r. priskiriamas prie didelio nepalankumo žemių, derlingumai maži, supirkimo kainos nedidelės, o sąnaudų išlaidos didelės (trąšų, augalų apsaugos, kuro). Tai lemia, kad kiek ūkininkai uždirba, viską atiduoda. Tad jei ne dotacijos, susijusios su pajamomis, ūkiai būtų priversti bankrutuoti.
Skolos rodiklis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Norint vykdyti ūkių plėtrą, būtina skolintis, tačiau turi būti tinkama rizika. Laikoma, kad rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6.
3 pav. Skolos rodiklis
Pagal 3 pav. duomenis matome, kad Varėnos r. ūkininkai skolinasi atsakingai ir jų vidutinis skolos rodiklis yra mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.
Apibendrinant galime teigti, kad Varėnos rajono žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai dirba pakankamai našiai, pelningai, investuoja ir skolinasi įvertinę riziką.
