Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Varėnos r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė
Ingrida Baublienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-14
ES šalių Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra informacinė sistema, skirta žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinės ir ekonominės veiklos vertinimui atlikti. Lietuva, kaip lygiateisė ES narė, taip pat turi pateikti informaciją apie ūkių finansinę ir ekonominę veiklą. Pagal ūkių tipologiją, t. y. pagal ūkio ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotą, 2020 m. LŽŪKT Varėnos r. biuro darbuotojos į ŪADT duomenis rinko iš 19 ūkių, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma biure.
Apklausus 19 ūkių, net 11 užsiėmė tik augalininkyste, 5 ūkiai buvo mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir 4 ūkiai mišrūs, vyraujant augalininkystei.
Augalininkystės apžvalga
Ūkiuose, kurie užsiima augalininkyste, daugiausia auginta avižų, žieminių kviečių, grikių, kvietrugių, grūdinių mišinių, pamažu populiarėjo žieminiai rapsai. 1 paveiksle lyginimas 2018–2020 m. derlingumas. 1 pav. Varėnos r. ūkiuose augintų javų derlingumo palyginimas 2018–2020 m.
Kaip matosi iš pateikto paveikslo, avižų, kviečių žieminių kviečių ir žieminių kvietrugių derlingumas 2020 m. buvo didžiausias ir, lyginant su 2018 m.,, 2019 m. jis kilo aukštyn, ko negalima būtų pasakyti apie augintų grikių derlingumą. Lyginant 2020 su 2018 m., derlingumas sumažėjo labai stipriai. Didžiausios įtakos tam turėjo pavasarinė sausra ir prastas Varėnos rajono žemės našumas. Derlingumo padidėjimui didžiausios įtakos turėjo kokybiška savalaikė sėja, palankios oro sąlygos, subalansuotas trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose.
Gyvulininkystės apžvalga
Nors pastaraisiais metais Varėnos r. sumažėjo ūkių, užsiimančių gyvulininkyste, vis tiek yra mišrių ūkių, kuriuose vyrauja gyvulininkystė. Analizuojant respondentinius ūkius, tokių ūkių buvo 5. Didžiausią įtaka sumažėjimui turėjo afrikinis kiaulių maras, kuriam praėjus gyventojai jau nebeaugino kiaulių. Vėliau žemos pieno, mėsos supirkimo kainos lėmė pieninės, mėsininės gyvulininkystės ūkių perėjimą prie augalininkystės. 1 lentelėje pateikiamas vidutinis karvių skaičius ir jo pokytis 2018–2020 m. Varėnos rajone.
1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir karvių produktyvumas Varėnos r. 2018–2020 m.
Lygindami duomenis matome, kad, lyginant 2020 su 2018 m., karvių skaičius padidėjo, o tai reiškia, kad vis daugiau ūkių pasirenka mišrią veiklą. Lygindami karvių primilžį, matome, kad rodikliai labai suprastėjo. Jeigu 2018 m. primelždavo 3,4 t, tai jau 2020 m. – 2,46 tonos. Sumažėjimui įtakos turėjo padidėję pašarų kainos, dėl sausrų gauti prastesnės kokybės pašarai.
Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai
Ūkio veiklos efektyvumui palyginti analizuotas grynojo pelningumo rodiklis ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2 lentelėje yra pateikiami duomenys palyginimui.
2 lentelė. Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai
Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Kaip matome iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, Varėnos r. dotacijų dalis darė didelės įtakos ūkių pelningumui visu lyginamuoju laikotarpiu, o tai reiškia, kad ūkiai labai stipriai priklausomi nuo paramos ir be tiesioginių išmokų būtų patyrę daug nuostolių.
Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus, o respondentai gauna individualias ūkio ekonomines ir finansines analizes, kurių duomenis gali palyginti su kitų ūkių vidurkiais.
