Utenos rajono respondentinių ūkių 2013 m. duomenų analizė

LŽŪKT informacija

2014-11-06

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, kitos institucijos, nagrinėjančios žemės ūkio produkcijos rinkas, kaimo plėtros problemas. ŪADT duomenimis naudojasi valstybinės ir nevalstybinės institucijos, mokslo ir mokslo tyrimo įstaigos, profesinės sąjungos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Į ŪADT tinklą Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų duomenis surenka ir pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai, duomenis apibendrina Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai.

Analizuoti Utenos rajono ūkių duomenys

Utenos rajono biuro darbuotojai Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui pateikė 30 respondentinių ūkių duomenis. Rajone visos žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, todėl vyrauja mišrūs ūkiai. Iš analizuojamų 30 ūkių 7 ūkininkai vertėsi augalininkyste, 12 – pienine gyvulininkyste, 11– mėsine gyvulininkyste (galvijų, avių, triušių auginimu).

Utenos rajone vyravo žymiai didesni nei vidutiniai respondentiniai ūkiai, nes auginamiems gyvuliams plėtoti žalienų plotai. 7 gyvulininkystės ūkiai visai neaugino grūdinių kultūrinių augalų, tik žalienas, todėl pirko visus koncentruotus pašarus.

Analizuojamų Utenos rajono ūkių dydis 2013 m. buvo nuo 27,86 ha iki 452,41 ha, vidutinis ūkio dydis – 119,98 ha, kai tuo tarpu Lietuvoje 2012 m. vidutinis ūkio dydis buvo 44,01 hektaro.
Žieminiai ir vasariniai javai mišriuose gyvulininkystės ūkiuose daugiausia auginti pašarui, cukrinius runkelius augino 1 ūkis, lauko daržoves – 3 ūkiai, grikius – 2, rapsus – 4 ūkiai.

Kadangi Utenos rajone sąlygos nėra palankios ūkininkauti, augintų kultūrinių augalų derlingumas buvo mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.

1 pav. Utenos r. ūkių augalų derlingumo pokyčiai 2011–2013 m.

Vidutinis augalų derlingumas 2011–2013 m. laikotarpiu kito nežymiai. Mažesnį žiemkenčių derlingumą 2013 m. sąlygojo nepalankios pasėliams žiemojimo sąlygos. Grūdinių augalų derlių trukdė nuimti lietus, negalint įvažiuoti į dirvas, dalis pasėlių nenuimta.

Respondentiniuose pienininkystės ūkiuose 2013 m. vidutiniškai laikyta 40 karvių. Stebint pastarųjų ketverių metų duomenis, karvių skaičius 2013 m. buvo didesnis nei 2011 ir 2012 m., tačiau vis dar nepasiekė 2010 m. lygio, kai vidutinis karvių skaičius ūkyje buvo 45.

2 pav. Utenos r. ūkių primilžis iš karvės 2010–2013 m., t

Vidutinis pieno primilžis iš karvės 2013 m. Utenos rajono respondentiniuose ūkiuose buvo 5209 kg per metus. Tai pats didžiausias primilžis per paskutinius ketverius metus. Jis ūkiuose svyravo nuo 7876 kg iki 3677 kg iš karvės. Stebint pieno primilžio kitimą per 2010–2013 m., mažiausias primilžis iš karvės didėjo. Tai rodo ūkininkų skiriamą dėmesį karvių bandų produktyvumui didinti ir selekcijai.

Respondentinių ūkių bendroji produkcija 2013 m. sudarė vidutiniškai 230,2 tūkst. Lt. Ūkininkai plėtojo ne tik gyvulininkystę ir augalininkystę, 27 proc. ūkių papildomai vertėsi kita veikla: miškininkyste, agroturizmu, elektros energijos gamyba, teikė paslaugas ir pan. Bendrosios produkcijos struktūra pateikta 3 paveiksle.

3 pav. Bendroji produkcija 2013 m.

Vidutinis gamybinis komercinis pelnas 2013 m. Utenos rajono ūkiuose buvo 80,8 tūkst. Lt, 47 proc. respondentinių ūkių patyrė nuostolių. Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių augalininkystės ūkiai patyrė nuostolių, – iššalę žieminių javų pasėliai ir žemos grūdų supirkimo kainos. Pieno ūkiuose dažniausiai gauta pelno, mėsinės gyvulininkystės ūkiuose – patirta nuostolių.

Utenos rajono ūkiuose subsidijos pajamose sudarė net 45 proc., kai tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 19,75 proc., tai reiškia, kad ūkiai labai priklausomi nuo paramos.