Utenos r. ūkių struktūra ir jų grynojo pelningumo rodiklių 2019–2021 m. apžvalga

Vita Vigėlytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2022-10-31

^©Audriaus Nutauto, Agroakademija.lt nuotr.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kasmet renka ir apibendrina Lietuvos ūkių veiklos rezultatus, gautus duomenis teikia Europos Komisijai, kuri juos naudoja rengdama ataskaitas dėl žemės ūkio padėties visoje Europos Sąjungoje. Kiekvienais metais atrenkama ne viena dešimtis Utenos r. ūkių, tad panagrinėkime, kaip kito atrinktų ūkių skaičius pagal veiklos šakas ir grynojo pelningumo rodiklių pokytį 2019–2021 metais.

Nuo 2019 iki 2021 m. analizuojamų ūkių skaičius Utenos r. išaugo nuo 105 iki 120. Pagal ūkininkavimo šakas ūkiai skirstyti į gyvulininkystės, augalininkystės, mišrius.

Žvelgiant į duomenis (1 pav.), matome, kad 2019–2021 m. tarp Utenos r. respondentinių ūkių daugiausiai buvo gyvulininkystės. Jų kasmet daugėjo (nuo 56 iki 63). Antroje vietoje pagal analizuojamų ūkių skaičių buvo mišrūs ūkiai, kurių skaičius taip pat tendencingai didėjo (nuo 25 iki 30). Mažiausiai tarp tiriamų buvo augalininkystės ūkių, nors jų taip pat daugėjo (nuo 24 iki 27).

1 pav. Ūkių pasiskirstymas pagal ūkininkavimo šakas

Tokiam ūkininkavimo šakų pasiskirstymui įtakos turėjo Utenos r. esančios nederlingos žemės, kuriose yra gamtinių kliūčių. Kadangi gerą augalininkystės derlių tokiose žemėse užauginti sunku, ūkininkai renkasi auginti gyvulius. Prie ūkininkavimo šakos pasirinkimo prisideda ir Europos Sąjungos parama, kuri vis dažniau skiriama gyvulininkystės ūkiams. Jaunieji ūkininkai renkasi gyvulininkystę, nes jai skiriama daugiau balų, ir didėja galimybė gauti Europos Sąjungos paramą. Bet ar dažniausiai pasirenkama gyvulininkystės ūkio šaka duoda daugiausiai pelno? Norėdami tai išsiaiškinti, turime išanalizuoti Utenos r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklį.

Kiek vienas parduotos produkcijos euras atneša grynojo pelno ūkiui? Lyginant ūkių grynąjį pelningumą pagal atskiras šakas, matome štai tokius rezultatus (2 pav.). Analizuojamais 2019–2021 m. didžiausias grynasis pelningumas pasiektas mišriuose ūkiuose, čia 1 pardavimų euras ūkiui uždirbo nuo 0,53 iki 0,61 Eur. Augalininkystės ūkių grynasis pelningumas 2019 m. buvo mažiausias (vos 0,37), o 2020 m. padidėjo iki 0,48, o 2021 m. išliko daugmaž toks pat. Prasčiausias grynasis pelningumas nustatytas gyvulininkystės ūkiuose, tiriamaisiais metais jis svyruoja nuo 0,38 iki 0,45.

2 pav. Grynasis pelningumas pagal ūkio šakas 2019–2021 m.

Vertindami grynąjį pelningumą pagal atskiras ūkininkavimo šakas, matome, kad daugiausiai grynojo pelno Utenos r. atneša vienas mišrių ūkių pardavimų euras. Žinoma, didelės įtakos ūkių grynajam pelningumui turi gaunamos išmokos (dotacijos). Koks ūkių grynais pelningumas būtų be dotacijų, susijusių su pajamomis? Diagramoje (3 pav.) pavaizduoti atskirų ūkininkavimo šakų pelningumo rodikliai be dotacijų.

3 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų (susijusių su pajamomis) pagal ūkių šakas

Remdamiesi diagramos duomenimis, matome, kad tik gyvulininkystės ūkiai geba dirbti pelningai ir negaudami dotacijų, susijusių su pajamomis. Augalininkystės ir mišrūs ūkiai, jei negautų dotacijų, dirbtų nuostolingai. Gyvulininkystės ūkių grynasis pelningumas be dotacijų tiriamuoju laikotarpiu svyruoja nuo 0,01 iki 0,07 (vienas pardavimų euras ūkiui atneša nuo 1 iki 7 euro centų grynojo pelno). Augalininkystės ūkiai be dotacijų 2019 ir 2021 m. dirbo nuostolingai – nuo -0,05 iki -0,22, o 2020 m. nuostolio nepatyrė, tačiau pajamų užteko tik išlaidoms padengti, tai reiškia – pelno neuždirbo. Mišrūs ūkiai taip pat nuostolingi, grynojo pelningumo rodiklis buvo nuo -0,22 iki -0,27.

Išnagrinėjus diagramas (2–3 pav.), kuriose pateikiamas Utenos r. resondentinių ūkių grynasis pelningumas 2019–2021 m., galima daryti išvadą, kad labiausiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų buvo mišrūs ir augalininkystės ūkiai. Pagal grynojo pelningumo rodiklį jie buvo pelningiausi, o pagal grynojo pelningumo be dotacijų rodiklį – nuostolingiausi. Utenos r. gyvulininkystės ūkiai vieninteliai rajone galėtų dirbti pelningai be dotacijų, kadangi abiejų rodiklių reikšmės yra teigiamos. Augalininkystės ir mišrūs ūkiai savo pardavimo pajamomis negalėtų padengti visų ūkio išlaidų ir neuždirbtų pelno – patirtų nuostolių.

Reikia paminėti, kad čia apžvelgta tik Utenos r. respondentinių ūkių vidurkių situacija. Nagrinėjant kiekvieno ūkio situaciją individualiai, galime pamatyti visiškai kitokius rezultatus, nes jie priklauso nuo ūkininko vadybinių sprendimų, ūkio geografinės padėties, naudojamos technikos ir dar daug kitų veiksnių.