Utenos r. ūkininkų ūkių 2022 m. veiklos rezultatai

Diana Puodžiukienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2023-10-18

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

ŪADT – tai Europos Sąjungos šalių Ūkių apskaitos duomenų tinklas. Jis skirtas stebėti padėtį žemės ūkyje, informuoti apie įvairios kategorijos ūkių pajamas ir jų ūkinę veiklą. Ūkių apskaitos duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, žemės derlingumą, ūkio dydį ir kt., o tai suteikia galimybę analizuoti žemės ūkio veiklą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, duomenų surinkimą ir perdavimą toliau apdoroti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pagal 2022 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ŪADT pateko 36 Utenos r. respondentinių ūkio duomenys. Juos užpildė penkios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro konsultantės. Pagrindiniai ūkių veiklos tipai: gyvulininkystė (16), augalininkystė (8) ir mišrūs (12). Utenos r. tarp atrinktų dominuoja gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai (žr. 1 pav.).

1 pav. Utenos r. respondentiniai ūkiai pagal ūkininkavimo sritį, proc.

Rajono žemės yra ne tik banguotos, bet ir nederlingos, kadangi didžioji dalis teritorijos priskiriama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms.

Tarp respondentinių ūkių vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

Apibendrinti ūkių finansiniai rodikliai

Didžiausi žemės plotai skirti pievoms ir ganykloms, o iš grūdinių augalų daugiausia auginta tinkamiausių gyvuliams šerti: avižos, kviečiai, miežiai ir t. t.

Pirmiausia galime panagrinėti Utenos r. ūkių derlingumą Lietuvos mastu (žr. 1 lentelė). Lyginant su šalies vidurkiu, rodikliai yra mažesni. Utenos r. augalininkystės produkcijos derlingumui analizuojamu 2020–2022 m. laikotarpiu didžiausios įtakos turėjo gamtinės sąlygos. 2020 m. javams gamtinės sąlygos buvo palankesnės ir tai lėmė gerą derlių, o 2021 ir 2022 m. buvo šalnos, trūko lietaus vasaros viduryje.

1 lentelė. Utenos r. ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas, t/ha
2 lentelėje matyti parduotos tos pačios produkcijos kainų kitimas pagal augalus ir ataskaitinius metus. Atlikta analizė rodo, kad Utenos r. ūkių javų pardavimo kainos vis augo, o tuo metu bulvių ir šilauogių krito, lyginant 2021 ir 2022 m.

Javų kainai įtakos turėjo geresnė produkcijos kokybė, padidėję gamybos kaštai, o bulvių ir šilauogių kainoms įtakos turėjo konkurencija tarp produkcijos supirkėjų.

2 lentelė. Utenos r. ūkiuose parduotos produkcijos kaina, Eur/tToliau pateikiami apibendrinti pieno gamybos rodikliai (žr. 3 lentelė). Utenos r. ir Lietuvos mastu kiekvienais metais didėjo primelžto pieno kiekis iš karvės. Įdomu tai, kad Utenos r. ūkių primilžis iš vienos karvės tonomis, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra mažesnis, tačiau parduotos produkcijos kaina yra aukštesnė. Galima daryti prielaidą, kad geresniems pajamų rezultatams už Lietuvos vidurkį turėjo įtakos geras pirkto ir savo pačių pasigaminto pašaro kiekis ir kokybė, o tai lėmė geresnį pieno riebalingumą ir baltymingumą.

3 lentelė. Utenos r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kainaPaanalizuokime finansinius rodiklius

Paanalizuokime ūkių pelną, kuris labiausiai apibendrina ūkio veiklą. Jeigu ūkis turi pakankamai pelno, tai jis gali planuoti investicijas, plėsti savo veiklą, kurti naujus produktus, teikti paslaugas ir taip užsitikrinti savo konkurencinį pranašumą rinkoje.

Analizuojant 4 lentelėje pateiktą Utenos r. ūkių finansinį rodiklį, t. y. grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, nustatyta, kad 2022 m. Utenos r. ūkininkai vykdė nepelningą veiklą. Pagrindinės priežastys būtų nepalankios oro sąlygos, nederlingos žemės ir paskutinių metų pasaulinė krizė vykstant karui Ukrainoje, kas atitinkamai padidino visas prekių ir paslaugų kainas. Lyginant 2020 ir 2022 m., grynasis pelningumas padidėjo nuo 0,28 iki 0,35. Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos vidurkio koeficientas padidėjo, nors ir tik 0,04. Lentelėje matyti, kad Utenos r. ūkininkų grynojo pelningumo rodikliai prastesni, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Žemos rodiklių reikšmės rodo, kad Utenos r. ūkiai negalėtų vykdyti veiklos be dotacijų.

4 lentelė. Grynojo pelningumo rodiklių vidurkiaiVisiems Lietuvos ir Utenos ūkininkams, vykdantiems aktyvią gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos gamybą, svarbu užsitikrinti pakankamas pajamas iš veiklos taip, kad jos padengtų ūkio veiklos sąnaudas. Utenos r. ūkininkų grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, yra ypač žemas, ir tai rodo, kad ūkiai yra priklausomi nuo paramos, t. y. veikla nuostolinga ir be dotacijų jos vykdyti negalėtų.

Svarbu paminėti, kad Utenos r. žemės yra mažiau derlingos, o ūkininkų parduodamas pienas kokybiškesnis, lyginant su visa Lietuva.

Šie ir kiti duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų ir prie Europos žemės ūkio bei kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.