Utenos r. respondentinių ūkių 2024 m. duomenų analizė

Asta Šimonėlienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-12-23

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Utenos rajone 2024 m. buvo registruoti 2 323 ūkininkų ūkiai, arba apie 2,7 proc. visų šalies ūkių. Rajonui būdingas mažesnis nei vidutinis ūkio dydis – 12,5 ha, kai Lietuvos vidurkis siekia 15,4 ha. Tai rodo, kad Utenos krašte vyrauja smulkesni, šeimos tipo ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai Europos Sąjungos sukurta vieninga duomenų rinkimo sistema, skirta vertinti žemės ūkio sektoriaus ekonominę, gamybinę ir finansinę būklę. Kiekvienoje valstybėje narėje, įskaitant Lietuvą, iš atrinktų respondentinių ūkių renkama standartizuota informacija apie pajamas, sąnaudas, turtą, gamybos apimtis ir kitus veiklos rodiklius.

Surinkti duomenys naudojami rengiant ir vertinant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemones, atliekant ūkių veiklos analizę bei formuojant žemės ūkio sektoriaus plėtros strategijas. Šiuo metu sistema plečiama, pereinant prie Ūkio tvarumo duomenų tinklo (ŪTDT), kuris papildomai apims aplinkosaugos ir socialinius rodiklius, leisiančius visapusiškiau vertinti ūkių tvarumą.

Remiantis ŪADT duomenimis, parengta Lietuvos ūkių 2024 metų veiklos rezultatų analizė, atspindinti pagrindines ekonomines tendencijas, ūkių pelningumo pokyčius, sąnaudų struktūrą bei sektoriaus atsparumą rinkos svyravimams.

Lietuvos žemės ūkio sektorius 2024 metais veikė nuosaikaus augimo ir iššūkių aplinkoje. Po kelerių nepastovių metų, susijusių su klimato svyravimais, energetikos kainų pokyčiais ir žaliavų rinkų neapibrėžtumu, ūkių finansiniai rezultatai stabilizavosi. Nors dalis produkcijos supirkimo kainų išliko žemesnės nei 2022–2023 m. piko laikotarpiu, sumažėjus sąnaudoms – ypač trąšų ir kuro – pagerėjo daugelio ūkių pelningumas.

Augalininkystės sektoriuje palankios meteorologinės sąlygos leido pasiekti vidutinį ar aukštesnį nei vidutinis pagrindinių kultūrų derlingumą.

Gyvulininkystėje, nepaisant toliau mažėjančio ūkių skaičiaus, išliko pakankamai stabili pieno ir mėsos gamyba, o eksportas išlaikė reikšmingą įtaką sektoriaus pajamoms.

Bendrai vertinant, 2024 m. buvo pereinamasis laikotarpis nuo išorinių sukrėtimų prie santykinio balanso, kai ūkių veiklos efektyvumas vis labiau priklausė nuo valdymo sprendimų, technologinių investicijų ir gamybos diversifikacijos.

Ūkininkų ūkių struktūra

Pagal ūkininkų amžių, vyresnio amžiaus ūkininkų dalis (37 proc.) Utenoje didesnė nei šalies vidurkis, o jaunų (iki 40 m.) – mažesnė. Lyties pasiskirstymas išsiskiria atvirkščia tendencija – moterų ūkininkių dalis (43 proc.) čia gerokai aukštesnė už šalies vidurkį (37 proc.), kas rodo aktyvesnį moterų įsitraukimą į žemės ūkio veiklą.

Pagal veiklos kryptis, Utenos r. ūkiuose dominavo mišri gamyba (52 proc.), kai šalies mastu mišrūs ūkiai sudarė apie 55 proc., o gyvulininkystės dalis (8 proc.) išliko panaši į vidutinį šalies lygį.

1 lentelė.Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkininkų amžių, jų lytį 2024 m. liepos 1 d. (šaltinis https://zudc.lt/

2 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius, jų žemė

3 lentelė. Ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal vykdomas ekonominės veiklos rūšis

Utenos rajono ūkiams būdingi mažesni nei šalies vidurkis ūkio dydžiai, ūkininkauja vyresni ūkininkai ir aktyvesnis moterų dalyvavimas žemės ūkio veikloje, o mišri gamyba išlieka pagrindinė ūkio kryptis.

Utenos r. respondentinių ūkių veiklos rezultatai

Utenos rajono biuras į ŪADT pateikė 35 ūkių duomenis, tarp kurių buvo 11 mišrių ūkių, parduodančių ir gyvulininkystės, ir augalininkystės produkciją, 5 iš jų vykdė ekologinę gamybą, 7 ūkiai užsiėmė augalininkyste, pardavė javus, daržoves arba uogas, 17 buvo gyvulininkystės ūkių, iš kurių 8 pienininkystės, 9 ūkiuose auginti mėsiniai galvijai.

Javų ir ankštinių augalų derlingumo rodikliai

Remiantis pateiktais duomenimis apie grūdines kultūras ir ankštinius augalus 2022–2024 m., Utenos rajono respondentinių ūkių derlingumo rezultatai rodo tiek pranašumus, tiek trūkumus, palyginus su šalies vidurkiu.

2022 m. beveik visų kultūrų derlingumas Utenos rajono respondentinių ūkiuose buvo mažesnis nei Lietuvos respondentų vidurkis: vasarinių kviečių – 2,52 t/ha (vidurkis – 3,76 t/ha), žieminių kviečių – 4,54 t/ha (vidurkis – 5,01 t/ha), rugių – 2,17 t/ha (vidurkis –2,77 t/ha), žieminių rapsų – 1,62 t/ha (vidurkis –2,68 t/ha), o aukštesnis buvo tik vasarinių miežių derlingumas – 4,48 t/ha (vidurkis – 4,1 t/ha).

Utenos rajono respondentiniai ūkiai 2023 m. šiek tiek pagerino kai kurių kultūrų derlingumą. Pavyzdžiui, žieminių rapsų derlingumas pasiekė 3,1 t/ha, viršijant šalies vidurkį (2,95 t/ha), tačiau avižų, žirnių ir grikių derlius buvo mažesnis už šalies vidurkį. 2024 m. labiausiai išsiskyrė vasarinių kviečių derlingumas – 4,73 t/ha, ženkliai viršijantis Lietuvos vidurkį (3,95 t/ha), o žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai taip pat išlaikė palankų lygį. Tuo pat metu rugių, avižų ir žirnių derlingumas rajone buvo mažesnis nei šalies vidurkis, ypač rugių – 1,6 t/ha (vidurkis – 2,51 t/ha).

Utenos rajono respondentinių ūkių derlingumas rodo kultūrų priklausomybę nuo specifinių metų sąlygų. Šiuos svyravimus galėjo lemti klimato sąlygos, dirvožemio derlingumas, auginimo technologijos ir pasirinktų veislių skirtumai.

1 pav. Javų ir ankštinių augalų derlingumas, t/ha

Daržovių ir uogų derlingumo rodikliai

Remiantis 2022–2024 m. duomenimis, Utenos rajono respondentinių ūkių derlingumas ženkliai svyravo, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Bulvių derlingumas 2022 m. buvo 13,98 t/ha (viršijo Lietuvos vidurkį – 12,21 t/ha), tačiau 2023 m. smarkiai sumažėjo iki 9,1 t/ha (daug žemiau vidurkio – 14,6 t/ha), o 2024 m. šiek tiek atsigavo iki 12,18 t/ha (Lietuvos vidurkis – 12,83 t/ha). Morkų derlingumas Utenos rajone 2023 m. siekė 8,31 t/ha, o 2024 m. – tik 3,32 t/ha, gerokai mažiau nei šalies vidurkiai – atitinkamai 13,16 ir 16,11 t/ha. Moliūgų derlingumas 2022 m. buvo labai aukštas – 14,36 t/ha (vidurkis – 5,38 t/ha), bet 2023 ir 2024 m. krito iki 6,17 ir 4,65 t/ha (vidurkiai – 6,98 ir 7,61 t/ha). Česnakų derlingumas nuosekliai žemesnis nei vidurkis: 2022 m. – 1,62 t/ha (vidurkis – 2,27 t/ha), 2023 m. – 1,98 t/ha (vidurkis – 4,78 t/ha), 2024 m. – 1,22 t/ha (vidurkis – 4,71 t/ha). Braškių derlingumas svyravo: 2022 m. buvo 4,15 t/ha (vidurkis –2,55 t/ha), 2023 m. smarkiai krito iki 1,11 t/ha (vidurkis – 2,79 t/ha), o 2024 m. šiek tiek pakilo iki 1,61 t/ha (vidurkis – 3,07 t/ha). Šilauogės nuolat viršijo vidurkį: 2,53 t/ha, 2,52 t/ha ir 5,88 t/ha, tuo metu Lietuvos respondentų vidurkiai atitinkamai 1,88, 1,28 ir 2,17 t/ha.

Utenos rajono respondentinių ūkių derlingumas pasižymi dideliu metiniu svyravimu, kultūrų derlingumą labiausiai lėmė klimato svyravimai, dirvožemio sąlygos, auginimo technologijos ir veislių pasirinkimas.

2 pav. Daržovių ir uogų derlingumas, t/ha

Pieno primilžiai respondentiniuose ūkiuose pagal laikomų karvių skaičių

Šioje apžvalgoje analizuojami primilžiai iš vienos karvės skirtingų ūkių grupėse bei pokyčiai per 2022–2024 metus. Tai leidžia įvertinti produktyvumo tendencijas pagal ūkių dydį ir identifikuoti veiksnius, kurie lėmė geresnius rezultatus.

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, matyti, kad primilžiai dažniausiai viršijo Lietuvos vidurkį. 2024 m. Lietuvos vidurkis siekė 5,45 t, o Utenos rajono respondentinių ūkių – 5,49 t, nors 2023 m. rodiklis (4,48 t) buvo daug mažesnis už šalies vidurkį (4,87 t), rodant spartesnį produktyvumo augimą.

Mažiausių ūkių (iki 10 karvių) 2022–2023 m. primilžis buvo mažesnis nei šalies vidurkis, tačiau 2024 m. siekė 6,40 t, žymiai viršydami Lietuvos vidurkį ir pasiekę spartų augimą.

10–20 karvių ūkiai išlaikė santykinai stabilų primilžį (~3,5 t), šiek tiek žemiau vidurkio, o 20–30 karvių ūkių primilžiai (~5,2 t) artėjo prie šalies vidurkio.

30–50 karvių ir 50–80 karvių ūkiai rodė nuoseklų augimą, o 2024 m. jau siekė 5,68 t ir 4,88 t, atitinkamai, artėdami prie Lietuvos respondentų vidurkio arba jį viršydami.

Didžiausi ūkiai (80–120 karvių) išlaikė aukščiausią produktyvumą – 7,14 t, ženkliai viršijant šalies vidurkį, kas rodo, kad stambių ūkių modernizavimas ir efektyvios gamybos technologijos lemia geriausius rezultatus.

Išvada: nors maži ūkiai gali pasiekti staigų primilžio augimą, Utenos rajono respondentinių ūkių rodikliai dažnai viršijo Lietuvos vidurkį. Ypač geri buvo stambių ūkių rezultatai. Juos daugiausia lėmė modernizavimas, efektyvios priežiūros technologijos ir optimizuota šėrimo praktika.

3 pav. Pieno primilžis iš vienos karvės, t

Finansinių rodiklių apžvalga

Utenos rajono respondentinių ūkių finansiniai rezultatai 2022–2024 m. buvo geresni nei šalies respondentų vidurkis. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno ūkis uždirba iš kiekvieno pardavimo euro. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo veikla efektyvesnė ir geriau valdomos sąnaudos. Neigiamas pelningumas reiškia, kad ūkio išlaidos viršija pajamas.

Augalininkystės ūkiai išlaikė stabilų pelningumą – grynasis pelningumas siekė 0,51 (2022 m.) ir 0,40 (2023–2024 m.), kai Lietuvos vidurkis per tą patį laikotarpį mažėjo nuo 0,39 iki 0,00.

Gyvulininkystės ūkiai taip pat dirbo pelningai – nuo 0,50 iki 0,42, o mišrūs ūkiai po nuostolingų 2022 m. (–3,67), 2023–2024 m. pasiekė 0,38–0,42, beveik prilygdami šalies vidurkiui.

Pelningumo be dotacijų rodikliai rodo aiškią priklausomybę nuo paramos. Utenos rajono respondentinių augalininkystės ūkių reikšmės gerėjo nuo –10,29 iki –0,77, gyvulininkystės – nuo –0,46 iki –2,02, mišrių – nuo –1,14 iki –0,79, tačiau vis dar išliko neigiamos. Tai patvirtina, kad be valstybės paramos dauguma ūkių dirbtų nuostolingai.

Skolos rodiklis rodo, kokią turto dalį finansuoja skolos (saugus lygis laikomas ≤ 60 %), o skolos ir nuosavo kapitalo santykis – kiek skolos tenka vienam nuosavo kapitalo vienetui (saugus ≤ 1; didesnės reikšmės rodo didesnę finansinę riziką). Utenos rajono respondentinių ūkių finansinio stabilumo rodikliai išliko geri – skolos rodiklis 2024 m. siekė 0,17–0,19, kai Lietuvos vidurkis buvo 0,22. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis Utenos rajone svyravo nuo 0,38 iki 0,77, o Lietuvoje – nuo 0,76 iki 1,23, tad rajono ūkiai yra mažiau įsiskolinę ir finansiškai stabilesni.

Apibendrinant, Utenos rajono ūkiai 2022–2024 m. dirbo pelningiau ir su mažesne finansine rizika nei šalies vidurkis, tačiau pelningumas tebėra stipriai priklausomas nuo dotacijų, o investicijos vis dažniau finansuojamos skolintais ištekliais.

4 lentelė. Finansinių duomenų palyginimasUtenos rajono respondentinių ūkių rezultatai rodo, kad dauguma ūkių palaiko produktyvumo augimą ir dažnai viršija Lietuvos vidurkį. Ypač tai pastebima stambiuose ūkiuose, kur modernizavimas ir efektyvios gamybos technologijos užtikrina geriausius rezultatus. Tokių duomenų sisteminė analizė yra svarbi ne tik rajono ūkininkams, bet ir politikos formuotojams, nes leidžia identifikuoti sėkmingas praktikas, planuoti investicijas ir stiprinti rajono žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą bei tvarumą.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas