Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24

Utenos r. respondentinių ūkių 2023 m. veiklos apžvalga ir duomenų analizė

Audronė Korsakienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-11-19

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis vertinant pajamų lygį ūkiuose ir priimant valdymo sprendimus žemės ūkio sektoriuje. Utenos r. biuro darbuotojai į ŪADT 2023 m. pateikė 42 ūkių duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentinių ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ekologiškumą, ūkininko amžių. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Respondentiniai ūkiai identifikuojami pagal suteiktus kodus, apklausoje dalyvavusiems ūkiams pateikiami išanalizuoti jų duomenys, rodantys veiklos efektyvumą.

Respondentinių ūkių veiklos apžvalga

Utenos r. biuro darbuotojai į ŪADT 2023 m. pateikė 42 ūkių duomenis, tarp kurių buvo 38 gyvulininkystės arba mišrūs ūkiai, parduodantys ir gyvulininkystės, ir augalininkystės produkciją, ir 4 ūkiai, užsiimantys augalininkyste, parduodantys vaisius, daržoves arba uogas.

Gyvulininkystės ūkiuose vyraujantis ūkio veiklos tipas – mėsinė galvijininkystė, ja užsiėmė 13 ūkininkų. Vienuolikoje ūkių auginti pieniniai galvijai, trys ūkininkai augino avis, taip pat trys ūkininkai augino galvijus ir javus. Du ūkininkai augino elnius ir vienas – danielius. Maži mišrūs ūkiai vertėsi įvairia veika – augino uogas, papildomai laikė vištas, triušius, elnius.

Augalininkystės ūkiuose didžiausi žemės plotai buvo skirti javams, rapsams ir ankštiniams augalams, uogininkystės ūkiuose – šilauogėms ir braškėms, o daržininkai daugiausiai augino bulvių.

Daugiausiai Utenos r. respondentinių ūkių pardavimo pajamų gavo iš gyvulininkystės veiklos, t. y. už parduotą pieną ir gyvulius, todėl gyvulininkystės situaciją paanalizuosiu detaliau.

Utenos r. ūkiuose per 2021–2023 m. laikotarpį primilžis iš vienos karvės mažėjo.

1 pav. Primilžis iš karvės respondentiniuose ūkiuose 2021–2023 m.

Primilžio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pablogėjusi pašarų kokybė. 2021 m. kritus pieno supirkimo kainoms, nemaža dalis ūkių pritrūko pinigų kokybiškiems kombinuotiems pašarams įsigyti, o ir gamtos sąlygos buvo nepalankios žoliniams pašarams gaminti – dėl stichinės sausros Utenos rajone pašarinių augalų derlingumas buvo mažas, pašarinė vertė prastesnė.

2 pav. Pieno supirkimo kaina respondentiniuose ūkiuose 2021–2023 m.

Šios sąlygos labiausiai paveikė smulkius gyvulininkystės ūkius, kuriuose laikyta iki 20 karvių. O vidutiniai ir stambūs gyvulininkystės ūkiai, generuodami didesnius piniginius srautus, sugebėjo geriau apsirūpinti kokybiškais pašarais ir juose pieno gamyba didėjo.

3 pav. Primilžis iš vienos karvės pagal laikomų karvių skaičių Utenos r. respondentiniuose ūkiuose 2021–2023 m., t

Ekonominių rodiklių analizė

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantys rodikliai yra grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų. Šie rodikliai rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirba pelno. Bendrą ūkio įsiskolinimo lygį atspindi skolos rodiklis, rodantis, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Utenos r. ūkininkai dirbo pelningiau nei vidutiniškai Lietuvoje, bet jų veiklos tęstinumas labiau priklausė nuo subsidijavimo.

3 lentelė. Utenos r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai

Mažiausiai įtakos nepalankios gamtinės ir rinkos sąlygos turėjo stabiliausiai ūkininkaujantiems gyvulininkystės ūkiams, o augalininkystės ūkiai dažniau patyrė nuostolių dėl užsitęsusios sausros, liūčių ir kitų nepalankų gamtos reiškinių, todėl jų veiklos tęstinumas labiau priklauso nuo subsidijavimo.

Analizuojamu 2021–2023 m. laikotarpiu ūkiai išliko finansiškai stabilūs. Tą rodo mažai kitęs skolos rodiklis. Utenos r. respondentinių ūkių skolos rodiklis buvo nežymiai mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių, vadinasi buvo palankios sąlygos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą, reikalingą ūkiui plėsti ir modernizuoti. Skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Parengta pagal Utenos r. respondentinių ūkių analizę ir ŽŪDC duomenis.