Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Zuzana Grigalevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2017-11-13

ŪADT sistemoje atskleidžiama detali informacija apie ūkininkų ūkius. Pagal pateiktų anketų rezultatus Europos Sąjunga sprendžia bene vieną svarbiausių klausimų – kiek dar reikia paremti ūkininkus, kokius ūkius daugiau ar mažiau remti. Kiekviena šalis įsipareigojusi į tinklą pateikti susistemintus duomenis. Lietuva pateikia vidutiniškai 1000–1100 anketų. Pagal sutartį už duomenų pateikimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri įpareigojo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą pateikti duomenis, o LŽŪKT – juos surinkti, susisteminti ir pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pateikti 19 rajono ūkių duomenys

Ukmergės r. biuro konsultantės į ŪADT pateikė 19 respondentinių ūkių 2016 m. duomenis. Tarp rajono respondentinių ūkių buvo 11 augalininkystės ir 8 mišrūs ūkiai, kuriuose vyravo melžiamos karvės. Vidutinis bendras Ukmergės r. respondentinių ūkių valdomas žemės plotas buvo 103,68 ha, didžiausiais – 405,97 ha, mažiausias – 9,58 hektaro.

1 pav. Ukmergės r. žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Lyginant Ukmergės r. 2016 m. augalų derlingumą su Lietuvos augalų derlingumu 2015 m., matyti, jog 2016 m. rajone buvo mažiau derlingi nei praėję metai visoje šalyje. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtinės sąlygos, žemės, esančios mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Žieminių kviečių rajono respondentiniuose ūkiuose prikulta vidutiniškai po 3,25 t/ha, rugių – 2,84 t/ha, vasarinių miežių – 1,88 t/ha, avižų – 2,23 t/ha, žieminių kvietrugių – 2,65 t/ha, žieminių rapsų – 2,59 t/ha, bulvių prikasta – 15,87 t/ha. Grūdinių mišinių derlingumas, palyginti su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių duomenimis, padidėjo nuo 2,37 t/ha iki 2,58 t/ha, tačiau ženkliai sumažėjo lauko daržovių derlingumas – nuo 15,89 t/ha net iki 1,82 t/ha.

2 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių karvių skaičius ir primilžis iš karvės, t

Kadangi Ukmergės r. priskiriamas mažesnio derlingumo žemės plotams, beveik pusė respondentinių ūkių (8 iš 19) buvo galvijų augintojai. Visuose rajono respondentiniuose ūkiuose augintos melžiamos karvės. Daugumoje – iki 20 galvijų, dvejuose – nuo 30 iki 50 ir viename – apie 200 galvijų. Rajone per 2016 m. respondentiniuose ūkiuose primelžta 232 t pieno, vidutinis rajono primilžis iš karvės buvo 5,09 t ir nežymiai skyrėsi nuo vidutinio šalies primilžio 2015 m., kuris buvo 5,04 t iš karvės.

3 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių bendroji produkcija, proc.

Nagrinėjant Ukmergės r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sandarą, matyti, kad didžiausią žemės ūkio veiklos apimtį sudarė augalininkystės pajamos – net 66,23 procentus. Kur kas mažesnės gyvulininkystės pajamos – tik 26,68 proc., perdirbimo ir miškininkystės pajamos – 7,09 procento. Nors rajone augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių skaičius panašus, tačiau gyvulininkystės pajamos kur kas mažesnės, lyginant su augalininkystės pajamomis. Tam įtakos turėjo sumažėjusios pieno ir mėsos supirkimo kainos.

Žemės ūkio paslaugų, perdirbimo ir miškininkystės pajamos rajono ūkiuose buvo tik papildomos, todėl jų sumos nežymios.

4 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių efektyvumo rodikliai, proc.

Analizuojant Ukmergės r. respondentinių ūkių 2016 m. veikos rodiklius, matyti, kad jie labai panašūs į vidutinius 2015 m. šalies respondentinių ūkių rodiklius.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kad rajono respondentiniai ūkiai buvo pakankamai stabilūs, nes vidutiniškai 81,65 proc. ūkiuose turimo turto sudarė nuosavomis lėšomis įsigytas turtas.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis taip pat rodo, kad respondentinių ūkių finansinė rizika nebuvo didelė, skolintomis lėšomis finansuota vidutiniškai 0,18 proc. turimo turto.

Ryškus skirtumas yra tik tarp bendrojo mokumo ir grynojo pelningumo rodiklių. Bendrasis mokumas rajone buvo vidutiniškai 27,18 procento. Šis rodiklis rodo, jog rajono respondentiniai ūkiai buvo sukaupę daug apyvartinių lėšų, kurių nepanaudojo. Tam įtakos turėjo padidėjęs derlingumas ir sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos, paskatinusios ūkininkus dalį produkcijos palikti parduoti kitais metais viliantis gauti daugiau pajamų. Dėl šių priežasčių rajono respondentinių ūkių grynasis pelningumas pasiekė vos -0,25 procento.

Analizuojant rajono respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklį, kuris buvo vidutiniškai 0,20 proc., galima daryti išvadą, kad respondentiniai ūkiai ne itin efektyviai valdė turimą turtą. Subsidijų dalis pajamose rajono respondentiniuose ūkiuose sudarė 42,50 proc. ir buvo beveik dvigubai didesnė, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniu rodikliu.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi