Kiekvienais metais, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse stebima žemės ūkio veiklos subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. Ši informacinė sistema yra pagrindinis duomenų apie padėtį ūkiuose ir žemės ūkio sektoriuje šaltinis.
Duomenis žemės ūkio subjektai teikia savanoriškai, vadovaujantis konfidencialumo principu. Lietuvoje ŪADT duomenis renka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantai. Gautą informaciją apibendrina Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI).
Ukmergės rajone pagal tipologiją 2013 m. analizei atrinkti 22 respondentiniai ūkiai. Jų bendras žemės plotas sudarė 2917,20 ha ir svyravo nuo 17 iki 508,04 hektaro.
Ukmergės rajone vyravo tradiciniai žemės ūkio augalai. Kviečius augino 10 respondentinių ūkių. Šių augalų derlingumas buvo nuo 1,5 iki 6,32 t/ha. Miežius 2013 m. augino net 12 respondentinių ūkių. Jų derlingumas siekė nuo 1,2 iki 3,15 t/ha. Rugius augino 9 ūkiai, jų derlingumas – nuo 0,63 iki 2,95 t/ha. Šiek tiek mažiau, t. y. 7 respondentai augino avižas ir bulves, kurių derlingumas vidutiniškai buvo atitinkamai 1,67 t/ha ir 13,94 t/ha. 6 respondentiniuose ūkiuose 2013 m. auginti rapsai ir kvietrugiai. Šių augalų derlingumas vidutiniškai siekė atitinkamai 2,83 t/ha ir 2,25 t/ha. Grikiai auginti 2, o mišiniai – 3 respondentiniuose ūkiuose.
Išanalizavus surinktus duomenis, matyti, kad Ukmergės rajono respondentiniuose ūkiuose, 2013 m. lyginant su 2012 m. Lietuvos vidurkiu, padidėjo tik grūdinių mišinių, grikių ir rapsų derlingumas, o visų kitų augalų – sumažėjo.
1 pav. Augalų derlingumo Ukmergės r. respondentiniuose ūkiuose 2013 m. palyginimas su 2012 m. Lietuvos vidurkiu.
Iš visų 2013 m. atrinktų respondentų 8 ūkiuose laikytos karvės. Metų pabaigoje iš viso analizuotuose ūkiuose laikytos 283 karvės, iš kurių primelžta 2377100 kg pieno. Pieno primilžis iš vienos karvės – 5946 kg arba 14 proc. didesnis nei vidutiniškas Lietuvoje 2012 metais.
Analizuojant ūkių veiklos ekonominius rodiklius, nustatyta, kad respondentinių ūkių vidutinis gamybinis komercinis pelnas 2013 m. buvo 16547 litai. Net apie 45 proc. respondentinių ūkių patyrė nuostolių. Grynasis ūkių pelningumas, lyginant su 2012 m. šalies vidurkiu, mažesnis apie 280 procentų. Taigi ūkininkus gelbsti tiesioginės išmokos.
Analizuojant Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2013 m. veiklos efektyvumo rodiklius nustatyta, kad rajono ūkių pajamose subsidijos sudarė 43,45 proc. ir, lyginant su Lietuvos 2012 m. vidurkiu, padidėjo net 120 procentų.
2 pav. Ukmergės rajono ūkių veiklos efektyvumo pokyčiai 2013 m., lyginant su rajono ir Lietuvos 2012 m. vidurkiu.
Išnagrinėjus Ukmergės rajono ūkių veiklos efektyvumo pokyčius, nustatyta, kad bendrasis ūkių mokumas, kuris rodo įmonės galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, lyginant su 2012 m. šalies vidurkiu, didesnis net 104 procentais. 2013 m. lyginant su 2012 m., rajono mastu bendrojo mokumo rodiklis sumažėjo daugiau nei 87 procentais. Bendrasis rajono respondentų įsiskolinimas, lyginant šalies mastu, rodo, kad skolos vienam turto litui padidėjo 2,8 proc., tačiau rajone, 2013 m. lyginant su 2012 m., sumažėjo apie 10 procentų.
Ukmergės rajono respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklis, kuris rodo, kiek kiekvienam turto litui tenka parduotos produkcijos litų, 2013 m. sumažėjo tiek lyginant rajono, tiek šalies mastu.
Parengta pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės rajono respondentinių ūkių analizę.