Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizė

Deimantė Bočiūnė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ekonomikos konsultantė

2012-12-06

Respondentiniai ūkiai apima beveik visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Pateikiame Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai Europos Sąjungos (ES) valstybių narių respondentinių ūkių duomenų sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą ir naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT yra formuojamas žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu. ŪADT paskirtis – kasmet kaupti ir apdoroti informaciją, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. ŪADT tyrimai apima visas žemės ūkio sritis, taip pat renka duomenis apie ne žemės ūkio veiklą (pvz., turizmą ir miškininkystę). Tyrimų rezultatai naudojami ne tik šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, bet ir teikti duomenis Europos Komisijai, kaip to reikalauja ES teisės aktai.

ŪADT tyrimai grindžiami šiais pagrindiniais principais:

informacija renkama iš žemės ūkio produkcijos gamintojų (respondentinių ūkių), gaminančių žemės ūkio produkciją rinkai;
respondentiniai ūkiai atrenkami taip, kad reprezentuotų šalies žemės ūkio veiklos subjektų visumą;
respondentiniai ūkiai tyrime dalyvauja savanoriškai;
respondentinių ūkių veiklos apskaitos metai sutampa su kalendoriniais metais;
respondentinio ūkio informacija yra konfidenciali;
skelbiami tik apibendrinti duomenys, pagal kuriuos negalima identifikuoti konkretaus respondentinio ūkio ir jo veiklos rezultatų.

Kasmet surenkami duomenys apie 80 tūkst. iš maždaug 6 milijonų 27 ES valstybių narių žemės ūkio valdų, kurios reprezentuoja konkrečios ES žemės ūkio valdų imties pajamas, sąnaudas ir produkciją. Į ŪADT savo ūkių duomenis teikia visos ES valstybės narės.

2011 m. Lietuvos Respondentinių ūkių analizė atlikta remiantis 1300 ūkininkų ūkių bei 48 bendrovių pateiktais duomenimis. Respondentiniai ūkiai atrinkti iš visų šalies rajonų. Už šios informacijos surinkimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Analizuoti respondentinių ūkių duomenys

Ukmergės rajono biuras 2012 m. į ŪADT tinklą pateikė 17 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2011 metais. Respondentais buvo atrinkti ir savanoriškai duomenis pateikė 12 augalininkystės ir 5 mišrūs ūkiai. Analizuotuose respondentiniuose ūkiuose bendras valdomas žemės plotas 2011 m. buvo 1847,85 ha, o vieno respondentinio ūkio vidutinis valdomas žemės plotas – 108,7 hektaro. Iš 17 respondentinių ūkių trijuose laikomos karvės, iš vienos karvės 2011 m. primelžta vidutiniškai 5165 litrai pieno, o 2010 m. – 4994 litrai. Viename ūkyje laikomos penimos kiaulės.

Atlikus respondentinių ūkių 2011 m. augintų augalų vidutinių derlingumų analizę, duomenys palyginti su 2010 m. duomenimis (1 pav.).

Išanalizavę 1 paveikslo duomenis, matome, kad 2011 m. rugių, avižų, kvietrugių ir braškių derlius, palyginti su 2010 m., sumažėjo, padidėjo tik kviečių, miežių, grikių ir rapsų derlingumas. Labai sumažėjo bulvių derlingumas, kuris 2010 m. buvo 30,95 t/ha, o 2011 m. sumažėjo net 44 proc. ir siekė tik 13,81 t/ha. Grūdinių mišinių derlingumas 2011 m. buvo 2,07 t/ha, o 2010 m. respondentai grūdinių mišinių visai neaugino. Ukmergės r. žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, todėl augalininkystės augalų derlingumas nedidelis.

1 pav. Respondentinių ūkių 2010 m. ir 2011 m. vidutinių derlingumo duomenų Ukmergės rajone palyginimas.

2 pav. Respondentinių ūkių bendrosios produkcijos, kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų, gamybinės veiklos pelno palyginimas.

Bendroji produkcija 2011 m. vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 286,188 tūkst. Lt ir tai yra 42 proc. mažiau negu 2010 metais. Augalininkystės bendroji produkcija sudarė 84 proc., o gyvulininkystės – 16 proc. visos bendrosios produkcijos. Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 96,389 tūkst. Lt, pastoviosios išlaidos – 82,076 tūkst. litų. Vidutinis gamybinės veiklos pelnas buvo 62,759 tūkst. litų. Tik 13 analizuotų respondentinių ūkių tiriamaisiais metais gavo pelno, taigi galime teigti, kad apie 76 proc. Ukmergės r. ūkininkų 2011 m. dirbo pelningai, o apie 24 proc. patyrė nuostolio. Bendrasis pelningumas, kuris parodo skirtumą tarp pardavimo kainos ir savikainos, rajone buvo lygus vidutiniškai 0,179. Tai reiškia, kad dauguma rajono ūkininkų negali sukontroliuoti gamybos išlaidų. Ūkiams dalį išlaidų padengti padeda subsidijos, kurios tiriamaisiais metais rajone sudarė vidutiniškai 41,59 proc. visų pajamų.

2011 m. bendrosios produkcijos, kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų, vidutinio gamybinio pelno palyginimas su 2010 m. pateiktas 2 paveiksle. Palyginti su 2010 m., visi minėti rodikliai 2011 m. padidėjo. Galime daryti išvadą, kad 2011 m. respondentinių ūkių padarytos didesnės investicijos pasiteisino ir ūkiai gavo daugiau pelno.

Išnagrinėjus respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo ir mokumo rodiklius, galime teigti, kad ūkių nuosavas turtas yra 88 proc. įsigytas iš nuosavų lėšų, ir didelė dalis skolų gali būti padengtos turtu. Tačiau 2010 m. ūkininkai turtą naudojo efektyviau ir gavo daugiau pajamų iš vieno turto lito negu 2011 m., kadangi Ukmergės rajone 2011 m. turto apyvartumas vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 0,27, o vidutinis turto apyvartumas 2010 m. ūkiuose buvo 14,8 proc. didesnis.