Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Ukmergės rajono 2014 metų respondentinių ūkių duomenų analizė
Gitana Jakubonienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2015-12-14
Bendroji žemės ūkio politika – viena seniausių viešųjų Europos Sąjungos politikų. Gyvuojanti daugiau kaip 50 m., Lietuvoje ji įgyvendinama nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir skaičiuoja dešimtmetį. Jai įgyvendinti naudojama ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema – ŪADT (Ūkio apskaitos duomenų tinklas). Jis padeda identifikuoti Lietuvos žemės ūkio bruožus ir jų pokyčius, atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, teikia informaciją apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkyje efektyvumą. Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva kasmet teikia duomenis Į ŪADT. Šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje vykdo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Į ŪADT Ukmergės r. 2014 m. atrinktas 21 respondentinis ūkis. Didžioji dalis ūkių yra pastovūs respondentai, ir tik keli iš jų kasmet būna nauji. Duomenys buvo surinkti iš 6 gyvulininkystės, 5 mišrių ūkių, 9 augalininkystės ir 1 uogininkystės ūkių.
Iš ūkių anketų matyti, kad rajone vyravo smulkūs, t. y. nuo 16,6 ha iki 72,68 ha, ir vidutiniai – nuo 129,27 iki 507,64 ha ūkiai. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, taip ir Ukmergės rajone, pastebima ūkių stambėjimo tendencija. Jai įtakos turėjo šalyje taikoma vienkartinių tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus schema.
Augalininkystės ūkiuose vyravo pagrindiniai žemės ūkio augalai – kviečiai, rugiai, miežiai, rapsai. Kiek mažiau auginta avižų, kvietrugių ir grūdinių mišinių, o bulvės – net 4 ūkiuose (nuo 13 iki 19 hektarų).
Lyginant vidutinius Lietuvos 2013 m. ir 2014 m. Ukmergės r. respondentinių ūkių augalų derlingumus, pastebėta, kad gerokai sumažėjo bulvių derlingumas, t. y. nuo 18,81 t/ha iki 13,54 t/ha. Kiek mažesnis buvo ir kviečių, avižų, kvietrugių bei rapsų derlingumas.
Mažesnį derlių dažnai lemia sunkios gamtos sąlygos. Nepaisant to, bendroji ūkių produkcija rajone 2014 m. viršijo vidutinę šalies 2013 m. bendrąją produkciją – Ukmergės r. 2014 m. ji siekė 302204 Lt, o vidutinė Lietuvoje 2013 m. buvo 73523 Lt. Tai rodo ekonominį ūkių augimą.
Gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai augino karves ir tiekė pieną. Du ūkiai laikė po 1 karvę, kiti du – 4 ir 7 karves, likusiuose ūkiuose melžiamų karvių skaičius buvo 12–45 vnt. ir viename didžiausiame pieno ūkyje – net 205 melžiamos karvės.
Rajono respondentiniuose ūkiuose 2014 m. primelžta vidutiniškai 319 t pieno, o 2013 m. Lietuvoje buvo vidutiniškai 21,12 t. Primilžis iš vienos karvės Ukmergės r. ūkiuose 2014 m. siekė 6 t, o vidutinis Lietuvoje 2013 m. buvo 5,15 t iš karvės. Nors pagaminamos gyvulininkystės produkcijos kiekiai nemažėjo, bet bendroji produkcija, lyginant su ankstesniais metais, buvo mažesnė, nes ženkliai krito pieno ir gyvulių kainos.
Ūkiuose labai skirtingi turto apyvartumo ir įsiskolinimo koeficientai. Pirmasis rodo, kiek turto litas sukuria pajamų. Mūsų rajone jis buvo vidutiniškai 0,26. Tai šiek tiek mažiau už 2013 m. Lietuvos vidurkį, kuris buvo 0,31. Kuo rodiklio vertė aukštesnė, tuo efektyviau panaudojamas turimas ūkio turtas. Atskiruose ūkiuose jis buvo nuo 0,04 iki 0,93. Vidutinis įsiskolinimo koeficientas pas mus buvo 0,16. Jis rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Atskiruose ūkiuose jis buvo nuo 0,01 iki 0,92. Keturi ūkiai skolų visai neturėjo.
Analizuojant Ukmergės r. respondentinių ūkių 2014 m. veiklos efektyvumo rodiklius nustatyta, kad rajono ūkių pajamose subsidijos sudarė vidutiniškai 33,50 proc. o tai yra daugiau nei 2013 m. vidurkis Lietuvoje, kuris buvo 22,71 procento. Taigi, tiesioginės išmokos padeda ūkininkams išgyventi.
Tik atlikus ūkių gamybinių ir finansinių rodiklių analizę, galima daryti atitinkamas išvadas ir numatyti tolesnius teisingus ūkių plėtros žingsnius.
Parengta pagal 2014 m. Ukmergės r. respondentinių ūkių duomenų analizę.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
