Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Ukmergės rajono 2012 metų respondentinių ūkių analizė
Gitana Jakubonienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2013-12-02
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 435 „Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų ir ūkio apskaitos duomenų tinklo kūrimo“, teikia respondentinių ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT).
ŪADT – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje. Kiekviena valstybė, ES narė, privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Duomenys teikiami atsižvelgiant į ūkininkavimo formą, ūkio fizinį ir ekonominį dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, palankias ir nepalankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Duomenis teikė 21 rajono ūkis
Ukmergės rajono konsultantės 2012 m. apklausė ir pateikė 21 respondentinio ūkio anketą. Iš anketų matyti, kad rajone vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Vidutinis ūkio dydis buvo 114,94 hektaro. Mažiausias buvo 17 ha uogininkystės respondentinis ūkis, didžiausias pagal plotą – 508,04?ha specializuotas pieno ūkis. Iš viso buvo surinkti duomenys iš 10 augalininkystės ūkių, 5 gyvulininkystės ūkių, 5 mišrių ūkių ir 1 uogininkystės respondentinio ūkio.
Augalininkystės ūkiuose daugiausia auginta kviečių, rugių, rapsų, keturiuose ūkiuose nemažai žemės buvo skirta bulvėms auginti. Rajono žemė nelabai derlinga, tačiau daugumos augalų derlingumas, lyginant su vidutiniu Lietuvos, nėra mažas dėl gausaus tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo ir neblogų 2012 m. gamtinių sąlygų. Palyginimui pateikiu praėjusių ir ankstesnių metų Ukmergės rajono respondentinių ūkių derlingumo duomenis tonomis iš hektaro.
Kalbant apie gyvulininkystę, stambiausiame pieno ūkyje buvo 222 melžiamos karvės, kituose?– nuo 3–20 melžiamų karvių. Iš karvės per 2012 m. primelžta vidutiniškai 6611 kg pieno. Lyginant su 2011 m., primilžis padidėjo 1446 kg, tai lėmė modernių melžimo technologijų taikymas ir kokybiški pašarai. Iš viso per 2012?m. Ukmergės rajone primelžta vidutiniškai 309444 kg pieno, kai tuo tarpu Lietuvoje 2011 m. buvo primelžta vidutiniškai 21884 kg pieno.
Skaičiuojant bendrąją produkciją, ūkiui ji sudarė vidutiniškai 287 tūkst. Lt. Pastoviųjų sąnaudų ūkiui teko vidutiniškai po 76,8 tūkst. Lt, o kintamųjų – po 110 tūkst. Lt.
Ūkiuose labai skirtingi tiek turto apyvartumo, tiek įsiskolinimo koeficientai. Pirmasis rodo, kiek turto litas sukuria pajamų. Mūsų rajone jis buvo vidutiniškai 0,25. Kuo rodiklio vertė aukštesnė, tuo efektyviau panaudojamas turimas ūkio turtas. Atskiruose ūkiuose jis buvo nuo 0,01 iki 0,92. Vidutinis įsiskolinimo koeficientas pas mus buvo 0,15. Jis rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Atskiruose ūkiuose jis buvo nuo 0,01 iki 0,57. Skolų neturėjo 3 ūkiai.
Paskaičiavus ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius, galima daryti atitinkamas išvadas ir numatyti tolesnes ūkio plėtros tendencijas.
Parengta pagal 2012 m. Ukmergės r. respondentinių ūkių duomenis.
