Ukmergės r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų apžvalga

Audronė Vaitkuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ekonomikos konsultantė

2019-12-17

© LŽŪKT nuotr.

ŪADT sistemoje renkama informacija apie ūkininkų ūkius. Pagal pateiktų anketų rezultatus Europos Sąjunga sprendžia bene svarbiausius klausimus – kiek ir kokius ūkius dar reikia paremti.

Kiekviena šalis į tinklą įsipareigojusi pateikti susistemintus duomenis. Lietuva pateikia vidutiniškai nuo 1000 iki 1100 anketų. Pagal sutartį už duomenų pateikimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri įpareigojo tai daryti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba surenka, susistemina duomenis ir pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Ukmergės r. biuro konsultantės į ŪADT tinklą pateikė 19 respondentinių ūkių 2018 m. duomenis. Ukmergės r. 2018 m. dominavo augalininkystės ūkiai, auginantys javus, rapsus ir ankštinius augalus. Daugiausia auginta kviečių, rapsų, žirnių, miežių, rugių, avižų, grikių ir pupų.

Vidutinis bendras Ukmergės r. respondentinių ūkių valdomas žemės plotas buvo 103,68 ha, didžiausiais – 405,97 ha, mažiausias – 9,58 ha.

1 pav. Ukmergės r. augalų derlingumas, t/ha

Lyginant Ukmergės r. 2016–2018 m. augalų derlingumą, matyti, kad 2018 m. rajone buvo mažiau derlingi nei praėję. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtinės sąlygos, sausra. Žieminių kviečių derlius rajono respondentiniuose ūkiuose buvo vidutiniškai 4,67 t/ha, rugių – 2,36 t/ha, vasarinių miežių – 3,27 t/ha, žieminių kvietrugių – 3,28 t/ha, žieminių rapsų – 2,68 t/ha. Lyginant grūdinių augalų derlingumą minėtu laikotarpiu, 2018 m. derlingumas buvo vienas mažiausių.

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Ukmergės r. respondentinių ūkių 2018 m. veiklos rezultatus geriausiai atspindi ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo, be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinės rodiklių reikšmės, kurios pavaizduotos 2 ir 3 paveiksle.

2 pav. Ukmergės r. ūkių grynasis pelningumas, koef.

Analizuojant 2018 m. Ukmergės r. veikusių ūkių vidutinius grynojo pelningumo rodiklius, kurie rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno, matyti, kad Ukmergės r. ūkiai visu 2016–2018 m. laikotarpiu veiklą vykdė mažiau pelningai, palyginti su visų Lietuvos ūkių pasiektu vidutiniu rezultatu.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

3 pav. Ukmergės r. ūkių grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

Vertinant vidutinius visų Ukmergės r. respondentinių ūkių 2018 m. pasiektus rezultatus, galima daryti išvadą, kad jiems nepavyko gauti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pateiktoje diagramoje aiškiai matyti, kad Ukmergės r. ūkiai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų (už pasėlius, galvijus ir kt.). Nustatyta, kad ūkiai veiklą vykdė netgi nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Visu analizuojamu laikotarpiu Lietuvos ūkiai be paramos pelningai veiklą vykdė tik 2017 m., kurių grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutiniškai siekė 0,05, t. y. 1 pardavimo pajamų euras jiems uždirbo 0,05 euro grynojo pelno.

Vertinant ūkių veiklos efektyvumą, dažnai skaičiuojamas turto pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek naudingai panaudojamas ūkio turtas, t. y. kiek grynojo pelno uždirbo 1 į turtą investuotas euras.

4 pav. Ukmergės r. ūkių turto pelningumas, koef.

Ukmergės r. ūkių turto pelningumo rodiklis 2018 m. buvo 0,11, t. y. 1 į turtą investuotas euras rajono ūkiuose uždirbo 11 centų grynojo pelno. Lietuvos ūkių rodiklio reikšmė labai panaši, o 2017 m. netgi tokia pat.

Nagrinėjant Ukmergės r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sandarą, matyti, kad didžiausią apimtį žemės ūkio veikloje sudarė augalininkystės pajamos – net 66,23 procento. Kur kas mažesnės buvo gyvulininkystės pajamos – tik 26,68 proc., perdirbimo ir miškininkystės pajamos – 7,09 procento. Paskutiniu metu rajone pastebimas gyvulininkystės ūkių mažėjimas, kurį lėmė kritusios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Pajamos už žemės ūkio paslaugas, perdirbimą ir miškininkystę rajono ūkiuose yra tik papildomos ūkio pajamos, todėl jų sumos nežymios.

www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi