Ukmergės r. 2021 m. respondentinių ūkininkų ūkių veiklos apžvalga

Loreta Gaidulevičienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-12-30

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LŽŪKT Ukmergės r. biuras 2021 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 14 respondentinių ūkių anketų.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Šiam tikslui sukurta ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas). Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Sistemoje kaupiama detali informacija apie ūkininkų ūkius.

LŽŪKT tvarko respondentų buhalterinę apskaitą, surenka duomenis ir pateikia VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui toliau apdoroti, atlieka visų respondentų veiklos individualias analizes.

Analizuoti 14 respondentinių ūkių 2021 m. duomenys

Ukmergės r. biuro konsultantės į ŪADT tinklą pateikė 14 respondentinių ūkių 2021 m. duomenis. Iš jų 7 ūkiai buvo gyvulininkystės, 5 – augalininkystės ir likę 2 mišrūs (užsiėmė ir gyvulininkyste, ir augalininkyste).

Daugiausia auginta vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių ir žieminių miežių, kvietrugių, rugių, avižų, žirnių, grikių. Ukmergės r. respondentinių ūkių derlingumas pagal plotą: didžiausias derlingumas kviečių (vidutinis dydis – 4,30 t/ha), mažiausias avižų (vidutinis dydis – 2,20 t/ha).

1 pav. Derlingumo palyginimas

Ukmergės r. žemės našumo balas nėra labai aukštas, ūkininkai labiau renkasi kurti gyvulininkystės ūkius, nors ši veikla ir reikalaujanti daug sąnaudų.

Pateiktose diagramose matyti, kad nei primilžis iš karvės, nei parduotos produkcijos kaina 2019–2021 m. ženkliai nekito.

2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

3 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Finansiniai rodikliai

Pagrindiniai rodikliai, kurie ūkyje yra svarbiausi: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

4 pav. Ukmergės r. Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklių palyginimas

Pateiktoje diagramoje matyti, kad pelningiausi ir Ukmergės, ir Lietuvos ūkiams buvo 2020 m. ir 2019 m., ūkininkai be subsidijų būtų patyrę nuostolio. Tam įtakos turi grynojo pelno mažėjimas dėl padidėjusių sąnaudų ir sumažėjusių pajamų. Reikia analizuoti, dėl kokių priežasčių didėja sąnaudos, jei pajamos išlieka vienodos. Nesiimant veiksmų, veikla gali tapti nuostolinga.

Skolos rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė ir rizika. Optimaliausia skolos rodiklio reikšmė yra iki 0,6 punkto. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Ir Ukmergės r., ir Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklio vidurkis analizuojamu laikotarpiu buvo pakankamai žemas ir kito nežymiai. Nors Lietuvos skolos rodiklis 2020 m. buvo 0,65, jis labai neženkliai viršijo kritinę reikšmę. Taigi Ukmergės r. ūkininkai efektyviai naudoja turimus resursus, įvertina savo galimybes ir priima sprendimus gerai apsvarstę galimą riziką.