• Temos
• Finansinė apskaita ir mokesčiai

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2025-02-21

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Daugiau nei šešis dešimtmečius kasmet ES Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) kaupiama apie 100 tūkstančių respondentinių ūkių informacija. Jie atstovauja daugiau kaip 5 milijonams ES ūkių. Tad ši sistema yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Vis tik, pasauliniams, klimato ir aplinkos kaitos pokyčiams skatinant pereiti prie tvaresnio ūkininkavimo, keičiasi ir sistema – pereinama į Ūkio tvarumo duomenų tinklą (ŪTDT). Kokie nauji ūkių duomenys bus renkami ir kodėl, kalbamės su Zita Sinickiene (nuotr.), VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (Konsultavimo tarnyba) vyr. finansinės apskaitos specialiste.

Konsultavimo tarnybos specialistai ir konsultantai ES Ūkių apskaitos duomenų tinklui duomenis apie Lietuvos ūkių veiklą teikia daugiau nei du dešimtmečius. Kaip tai vyksta?

ES šalyse nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai daryti padeda ES šalyse unifikuota informacinė sistema – Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Su juo susietą veiklą Konsultavimo tarnybos darbuotojai pradėjo vykdyti dar 1996 m., prasidėjus Privataus ūkio apskaitos apžvalgos plėtros projektui, bendradarbiaujant su Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir tuo metu veikusiu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu. Pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nuo 2023 m. pagrindinė šalies institucija, atsakinga už ŪADT veiklą, ryšių su EK palaikymą ir jos reglamentų įgyvendinimą – VšĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Jis, remdamasis vėliausiais ūkių struktūros tyrimais ir visuotiniu žemės ūkio surašymu, rengia ūkių atrankos planą, teikia jį tvirtinti ŪADT nacionalinei tarybai, o patvirtintą pateikia EK. Beje, Lietuvai įstojus į ES 2004 m., duomenų teikimas į Ūkių apskaitos tinklą tapo privalomu.

Konsultavimo tarnyba yra viena iš apskaitos tarnybų, kuri pagal ŽŪDC pateiktą respondentinių ūkių atrankos planą parenka ūkius ir sudaro su jais susitarimus dėl duomenų teikimo į ŪADT, surenka iš respondentinių ūkių reikiamus duomenis, atlieka jų pirminę patikrą ir periodiškai teikia juos ŽŪDC, naudodamasi ŪADT duomenų analizės rezultatais, konsultuoja tyrime dalyvaujančius respondentus ir parengia individualių rezultatų analizes. Sukurta programa, kuri automatiškai perkelia duomenis iš apskaitos programos į respondentinių ūkių anketas. Duomenų patikrai atlikti naudojama kontrolės programa. Bendradarbiaujant su ŽŪDC, sukurta apklausos anketa, kuri kasmet atnaujinama, pasikeitus pildymo sąlygoms.

Kiekvienais metais Konsultavimo tarnybos finansinės apskaitos ir ekonomikos konsultantai, remdamiesi apskaitos duomenimis, iš 1300 respondentinių ūkininkų ūkių renka ir teikia informaciją apie jų gamybinę ir finansinę veiklą. Toks kiekvienų metų ŪADT dalyvaujančių respondentinių ūkininkų ūkių skaičius numatytas Žemės ūkio ministerijos strateginiame plane.

Įgyvendinant ŪADT programą, plėtojama ir šviečiamoji veikla: 2024 metais parašyti 42 informaciniai straipsniai paskelbti Konsultavimo tarnybos portale www.agroakademija.lt.

Apie tvarumą dabar kalbų apstu. Ūkių apskaitos duomenų tinklas taip pat to neišvengė – kuriamas tvarumo duomenų tinklas?

Tvarumas svarbus dalykas, kuriuo remiantis formuojamos gairės, vystoma politika, siekiant pritaikyti pasaulines ir vietines praktikas atsižvelgiant į procesus, kurie kenkia aplinkai ir žmonių išlikimui. Tačiau, nors aplinkosauga yra tvarumo dalis, tvarumas apima kur kas daugiau – jis taip pat susijęs su ekonomikos vystymusi, socialine lygybe. Tvariai visuomenei sukurti reikalingi pokyčiai kiekvieno žmogaus mąstysenoje. Vienas iš kertinių tvarumo šūkių – pradėti keistis nuo savęs.

Tik strategijos ir tvarumo žinių derinys yra patikimas pamatas kryptingiems pokyčiams. Taigi ir ŪADT sistema kinta atsižvelgiant į bendrąją žemės ūkio politiką. Prisitaikyti turi visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva. Nuo 2025 apskaitos metų pradės funkcionuoti Ūkio tvarumo duomenų tinklas (ŪTDT), iš dalies keičiantis ŪADT.

Jei sistema keisis, vadinasi, bus ir pokyčių. Kokios naujovės laukia Lietuvos ūkininkų, reprezentuojančių prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą nuo 2025 metų?

Tikrai taip, perėjimas nuo ŪADT prie ŪTDT reikalaus didelių pokyčių. Iki to laiko turi būti parengta kompiuterizuota duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistema, sustiprinti gebėjimai naudoti duomenų šaltinius, juos susieti su duomenų rinkiniais (ataskaitomis), pritaikyti kompiuterizuotą duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemą, įskaitant skaitmeninius sprendimus, žmogiškųjų išteklių, dirbančių su ŪTDT, įdarbinimas ir mokymas. Vis tik, svarbiausia – skatinti ūkininkus dalyvauti ŪTDT, be kita ko, didinant jų informuotumą apie dalyvavimo duomenų tinkle naudą.

Dažnai įvairiausių sistemų naudotojai mato galutinį variantą, nežino ir nesigilina į procesus. Trumpai papasakokite, kokie šįkart darbai, procesai vyko ir dar vyks Lietuvoje ir Europoje?

Jei pažvelgtume šiek tiek istoriškai, pagrindiniai žingsniai, pereinant į ŪTDT prasidėjo dar prieš 60 metų, kai 1965 m. Europos ekonominėje bendrijoje buvo sukurtas žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklas. Toliau, Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalis tapo ES ŪADT dalimi.

Po šešiolikos metų Europos komisija (EK) paskelbė ketinanti pereitinuo ŪADT prie ŪTDT. Dar po metų, nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. lapkričio, vykdytas bandomasis projektas, kurio tikslas buvo nustatyti įvairius svarbius tvarumo duomenis, kuriuos reikia įtraukti į ŪTDT, apimančius aplinkos, socialines ir ekonomines temas, ir įvertinti jų pagrįstumą duomenų rinkimo požiūriu.

Kitas tikslas – nustatyti galimus naujus duomenų rinkimo, ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo metodus, siekiant sumažinti visos sistemos naštą, ypač ūkininkams, kad būtų užtikrintas jų savanoriškas dalyvavimas ateityje. Bandomasis projektas nustatė 16 temų, kiekviena iš jų sudaryta pagal potemes, iš viso 68. Galimybių vertinimas parodė, kad duomenys, apimantys dauguma potemių, jau renkami keliose valstybėse narėse nacionaliniais tikslais arba juos įmanoma surinkti.

Nuo 2023 m. pradėti vykdyti pokyčiai dėl perėjimo į ŪTDT: priimami nuo 2025 m. įgyvendinamieji reglamentai; 2026 m. bus renkama nauja informacija už 2025 m. apskaitos metus į naują ŪTDT informacinę sistemą (IS). Galutinis ŪTDT IS įgyvendinimas turėtų įvykti iki 2028 metų.

Kokie naujosios sistemos tikslai ir kuo ji skirsis nuo buvusios?

Bus kuriama informacinė sistema, kuri leistų informacinių technologijų priemonėmis automatizuoti duomenų pateikimo, apdorojimo ir analizės procesus vientisai juos saugant ir apdorojant, t. y. rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, administruoti ir tvarkyti ŪTDT gautus duomenis. Kaip ir anksčiau, siekiama užtikrinti gautų duomenų atsekamumą bei konfidencialumą ir juos teikti EK bei fiziniams ar juridiniams asmenims teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat nemažiau svarbu užtikrinti saugomų duomenų autentiškumą, vientisumą, galimybę naudoti duomenis laikui bėgant ir užtikrinti teisėtą prieigą prie saugomų duomenų informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis.

Kokie skirtumai? Jeigu ankstesnė sistema apėmė tik mikroekonominius ir apskaitos duomenis, tai į ŪTDT bus renkami apjungti ekonominiai (mikroekonominiai ir apskaitos), aplinkos ir socialiniai duomenys.

Ekonominiai duomenys apims: bendrą informaciją apie valdą, turtą ir investicijas, kvotas ir kitas teises, skolas ir kreditus, pridėtinės vertės mokestį, ūkinės veiklos sąnaudas, žemės naudojimą ir pasėlius, gyvulininkystės produktus ir paslaugas, rinkos integraciją, narystę gamintojų organizacijose, rizikos valdymą, inovacijas ir skaitmeninimą, kitą su valda susijusią pelningą veiklą, subsidijas, orientacinę pajamų ne iš ūkio veiklos dalį.

Aplinkos duomenys apims: ūkininkavimo praktiką, dirvožemio valdymą, maisto medžiagų naudojimą ir valdymą, sekvestruojamą ūkininkavimą (tvarus anglies ūkininkavimas), išmestą ir absorbuotą šiltnamio efekto sukeliančių dujų kiekį, oro taršą, vandens naudojimą ir vandentvarką, augalų apsaugos produktų naudojimą, antimikrobinių medžiagų naudojimą, gyvūnų gerovę, biologinę įvairovę, ekologinį ūkininkavimą, sertifikavimo sistemas, energijos suvartojimą ir energijos gamybą, maisto nuostolius pirminės gamybos lygmeniu, atliekų tvarkymą.

Socialinės srities duomenys apims: darbo jėgą, švietimą, lyčių pusiausvyrą, darbo sąlygas, socialinę įtrauktį, socialinę apsaugą, infrastruktūrą ir paslaugas, kartų kaitą.

Žodžiu, iš viso įtraukta 215 naujų kintamųjų, kuriuos turėsime pateikti EK per 2025–2027 m. laikotarpį.

Kokie darbai numatyti šiemet?

2025 metais pradėsime rinkti šiuos naujus duomenis:

Integracija į rinką – procentine išraiška turės būti pateikta informacija apie pagrindinio ūkio produkto (pagal produkcijos vertę) pardavimus skirtingiems pirkėjams (tiesiogiai vartotojams, perdirbėjams, mažmenininkams ir pan.) ir nurodytos atitinkamų susitarimų charakteristikos.

Ūkininkavimo (žemės ūkio gamybos) metodai – plotai (ha) pagal žemės dirbimo metodus, dirvožemio dangą žiemą, plotai žaliajai trąšai bei šiaudų kraikui, komposto, kalkių ir kitų dirvožemio gerinimo priemonių kiekiai.

Maistinių medžiagų naudojimas ir valdymas – mėšlo laikymas – procentine išraiška nurodoma srutų/tirštojo mėšlo laikymo būdai.

Maistinių medžiagų naudojimas ir valdymas – mėšlo naudojimas – procentine išraiška nurodoma srutų/tirštojo mėšlo panaudojimo (tręšimo mėšlu) taikymo būdai. Nurodyti į ūkį įveržto (pirkto, gauto), išvežto iš ūkio srutų bei mėšlo kiekiai.

Dirvos tyrimai – dirvožemio tyrimų rezultatai gali būti pateikti, jei jie yra prieinami ir buvo atlikti per pastaruosius 5 metus (neprivaloma).

Kraštovaizdžio elementai – būtina nurodyti kraštovaizdžio elementų buvimo faktą pagal kategorijas (yra ar nėra). Plotus nurodyti neprivaloma.

Aplinkosaugos sertifikavimo sistemos – reiks nurodyti kokius ir nuo kada su aplinkosauga susijusius sertifikatus ūkis turi ar siekia gauti.

Darbo sauga – turi būti nurodyta, ar ūkyje buvo atliktas darbo rizikos vertinimas, siekiant sumažinti su darbu susijusius pavojus ir parengtas rašytinis dokumentas „ūkio saugos planas“ ar pan. Taip pat reikės nurodyti, ar ataskaitiniais metais ūkio nariai arba darbuotojai patyrė nelaimingą atsitikimą darbe.

Socialinė įtrauktis – nurodyti ar ūkis teikia social farming (socialinis ūkininkavimas (rūpybos forma)) paslaugas, t. y. ūkio išteklių ir aplinkos naudojimas siekiant teikti ar skatinti gydymo, psichikos sveikatos, socialinės ar švietimo paslaugas, pvz., arklių terapija.

Ūkininkams prieinamos paslaugos – reikės nurodyti, ar ūkyje pasiekiamas fiksuotas ar mobilus interneto ryšys ir ar ūkininkas jį turi (ar yra pasirašęs sutartį).

Kartų kaita – nurodyti metus, kuriais savininkas perėmė ūkį, kas perdavė ūkį dabartiniam savininkui: ūkis perduotas šeimos nario (dovanojimo, paveldėjimo ar kitais būdais); ūkis perduotas ne šeimos nario; ūkį sukūrė dabartinis savininkas. Pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos planai: šiuo metu neplanuojama; ūkis bus perduotas šeimos nariui (dovanojimo, paveldėjimo ar kita forma); ūkis bus perduotas ne šeimos nariui; savininkas planuoja išnuomoti ūkį (žemės ūkio paskirties žemę) ir kita.

Yra ir naujų rodiklių, pvz., reikėsnurodyti, ar ūkis dalyvauja savitarpio pagalbos (žemės ūkio rizikos valdymo) fonduose, ar ūkininkas pateikė paraišką dėl nuostolių, patirtų dėl ekstremalių įvykių, kompensavimo. Ekologiniams ūkiams reikės nurodyti metus, kuriais ūkis pradėjo pereiti prie ekologinio ūkininkavimo bei nurodyti, kokia dalis nuo visos parduotos produkcijos buvo parduota kaip ekologiška. Kalbant apie darbo sąnaudas, reikės nurodyti darbuotojų skaičių pagal lytį, vidutinį metinį samdomų darbuotojų atlyginimą ir vidutinį valandinį atlyginimą sezoniniams darbuotojams, taip pat, turėtų būti nurodyta, ar savininkai ir (arba) valdytojai turės teisę į senatvės pensiją (privalomą ir (arba) papildomą už darbą žemės ūkyje ir (arba) kituose sektoriuose).

Pokyčiai dideli, darbų ir atsakomybės taip pat su kaupu tiek konsultantams, tiek ūkininkams. Kodėl ūkininkams visi tik vertėtų dalyvauti šioje sistemoje?

Taip, pokyčiai ankščiau ar vėliau pasieks daugelį. Konsultavimo tarnybos specialistai ir konsultantai patirties turi. Žinoma, ir mes tobulėjame, glaudžiai bendradarbiaujame su ŽŪDC specialistais, kasmet organizuojame seminarus ir mokymus, kuriuose aptariame naujoves.

Ūkininkams dalyvauti Ūkio tvarumo duomenų tinkle tikrai pravartu. Visiems ūkininkams respondentams pateikiamos individualių rezultatų pagal respondentinių ūkių duomenis palyginamosios analizės. Jie gali palyginti savo ūkio rezultatus su kitais apibendrintais ūkių rezultatais, nes respondentinių ūkių yra visuose rajonuose, esančiuose skirtingose gamtinėse zonose, jų skirtingos ekonominės sąlygos.

Kviečiu ūkininkus prisijungti – jokių papildomų išlaidų jie nepatirs, o kaupti, sisteminti informaciją, pasižiūrėti, pasitikrinti, ar teisingu keliu ūkininkaujama, visada naudinga.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT ir agroakademija.lt vyr. redaktorė