© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Norint geriau suprasti ūkių ekonominę ir gamybinę padėtį bei palyginti ūkininkavimo rezultatus tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu, kasmet renkama informacija apie ūkių veiklą.LŽŪKT Ignalinos r. konsultavimo biuras 2024 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 18 respondentinių ūkių anketų.

Kaip ir kasmet, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vadovaudamasi nustatytomis rekomendacijomis, atrinko respondentinius ūkius, kurių duomenys apie gamybinę ir finansinę veiklą buvo pateikti ŪADT sistemai. Visi duomenys renkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Ūkiai identifikuojami pagal jiems suteiktus kodus, o apklausoje dalyvavusiems ūkininkams pateikiamos išanalizuotos ataskaitos, parodančios jų veiklos efektyvumą.
Apibendrinti Ignalinos r. respondentinių ūkių veiklos duomenys
Ignalinos r. konsultavimo biuras 2024 m. į ŪADT tinklą pateikė 18 respondentinių ūkių anketų. Jas pildė 2 Ignalinos r. biuro konsultantės. Tarp rajono respondentinių ūkių buvo 8 augalininkystės, 3 mišrūs ir 7 gyvulininkystės ūkiai.
Visuose augalininkystės ūkiuose auginti javai, rapsai ir ankštiniai augalai, vienas ūkis vertėsi daržininkyste. Iš 3 mišrių ūkių dviejuose vyravo augalininkystė, o viename – gyvulininkystė. Tarp 7 gyvulininkystės ūkių – 4 pieno ūkiai ir 3 galvijininkystės (mėsinių galvijų auginimo) ūkiai (1 pav.).
1 pav. Ignalinos r. respondentiniai ūkiai pagal ūkininkavimo sritį, proc.
Kadangi Ignalinos rajone dauguma respondentinių ūkių užsiima augalininkystės bei pieno gamyba, tolesnėje analizėje plačiau aptariami būtent šių sričių rezultatai.
Tokia analizė leidžia įvertinti pagrindines rajono žemės ūkio veiklos kryptis, jų derlingumą, produktyvumą ir palyginti gautus duomenis su šalies vidurkiais.
Augalininkystės ūkių derlingumas
Lietuvoje auginamų pagrindinių augalų derlingumas su Ignalinos r. ūkių rezultatais lyginamas 2 paveiksle. Matyti, kad Ignalinos rajone daugumos augalų derlingumas buvo šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Vasarinių kviečių ir žieminių kviečių derlingumas Ignalinos r. buvo mažesnis nei šalies vidurkis, mažesnis buvo ir žieminių rapsų derlingumas. Kurių kultūrų rezultatai buvo geresni nei vidutiniškai Lietuvoje. Žieminių kvietrugių derlingumas Ignalinos r. buvo 5 % didesnis nei šalies vidurkis. Taip pat vasarinių miežių derlingumas buvo šiek tiek didesnis nei Lietuvoje. Žirnių derlingumas beveik nesiskyrė nuo šalies vidurkio. Ryškiausiai išsiskyrė grikių derlingumas – Ignalinos rajone jis buvo net 43 % didesnis nei šalies vidurkis.
Apskritai galima teigti, kad Ignalinos r. ūkiuose kai kurių kultūrų derlingumas buvo aukštesnis už šalies vidurkį, tačiau bendra augalininkystės ūkių derlingumo tendencija išliko šiek tiek žemesnė nei vidutinė Lietuvoje.
2 pav. Ignalinos r. ūkių ir Lietuvos ūkių žemės ūkio augalų derlingumo 2024 m. palyginimas, t/ha
Gyvulių skaičius ir produktyvumas
Ignalinos r. respondentinių pienininkystės ūkių duomenys rodo gana stabilią bandų struktūrą. Vidutinis melžiamų karvių skaičius 2022–2024 m. laikotarpiu išliko panašus: 2022 m. – 76,75 karvės, 2023 m. – 77,75 karvės, o 2024 m. – 75,75 karvės. Tai rodo, kad bandų dydžiai per pastaruosius trejus metus reikšmingai nekito. Iš apklaustų ūkių mažiausias pieno ūkis 2024 m. laikė 21 melžiamą karvę, o didžiausias – 170 karvių (3 pav.).
3 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių meldžiamų karvių skaičius 2022–2024 m.
Ignalinos r. ūkiuose ir vidutiniškai Lietuvos ūkiuose primilžio iš karvės dinamika 2022–2024 m. pateikta 4 paveiksle. Matyti, kad Ignalinos rajone primilžis iš vienos karvės visais nagrinėtais metais buvo šiek tiek didesnis nei šalies vidurkis. Per trejus metus Ignalinos rajone primilžis iš vienos karvės padidėjo 8,9 proc., o Lietuvoje – 11,9 proc. Nors augimo tempai buvo panašūs, Ignalinos r. pieno ūkių produktyvumas išliko aukštesnis nei šalies vidurkis visais nagrinėtais metais.
4 pav. Primilžis iš karvės ūkiuose 2022–2024 m., t
Ekonominių rodiklių analizė
Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantys rodikliai yra grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų. Šie rodikliai parodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirba pelno. Bendrą ūkio įsiskolinimo lygį apibūdina skolos rodiklis, kuris rodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.
5 paveiksle matyti, kad Ignalinos rajono augalininkystės ūkiai 2022–2023 m. dirbo pelningai, tačiau 2024 m. jų veiklos rezultatai pastebimai suprastėjo, o be dotacijų pelningumas tapo neigiamas. Gyvulininkystės ūkiuose pelningumas su dotacijomis išliko teigiamas, tačiau be jų veikla buvo nuostolinga visais analizuotais metais. Mišrių ūkių pelningumas taip pat mažėjo – nors su dotacijomis veikla išliko artima nuliui, be jų fiksuoti nuostoliai buvo didesni. Tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės, tiek mišrių ūkių pelningumas 2024 m. sumažėjo, o be dotacijų dauguma ūkių dirbo nuostolingai.
Lyginant su Lietuvos bendrais vidurkiais, matyti panaši tendencija – 2022 m. grynasis pelningumas siekė 0,39, 2023 m. – 0,21, o 2024 m. sumažėjo iki vos 0,01. Vertinant be dotacijų, atitinkamai: 2022 m. – -0,05, 2023 m. – -0,37, 2024 m. – -0,41.
2024 m. pelningumo sumažėjimą lėmė didėjančios gamybos sąnaudos, mažėjusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir nepalankios oro sąlygos, turėjusios įtakos derliui bei ūkių pajamoms. Dotacijos išliko pagrindiniu veiksniu, leidžiančiu išlaikyti ūkių veiklos stabilumą ir tęstinumą.
5 pav. Ignalinos r. ūkių 2022–2024 m. grynojo pelningumo palyginimas pagal ūkio šakas
Ignalinos rajono augalininkystės ūkių skolos rodiklis 2024 m. buvo didesnis nei šalies vidurkis, o gyvulininkystės ir mišrių ūkių – mažesni už Lietuvos vidurkius. Tai rodo, kad augalininkystės ūkiai labiau rėmėsi skolintomis lėšomis, o kiti ūkiai išlaikė stabilesnę finansinę struktūrą (6 pav.).
6 pav. Lietuvos ir Ignalinos r. ūkių 2024 m. skolos rodiklio palyginimas pagal ūkio šakas
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas