ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė.
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų. Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus. Pagal jų duomenis atliekama ūkininkų ūkių ekonominė analizė. Ūkiai atrenkami statistinės atrankos metodo būdu.
Trakų r. 2015 m. atrinkti 23 ūkiai. Jie grupuoti pagal ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotus. Mūsų rajono ūkiai mišrūs, nedideli. Juose daugiausia plėtojamas ekologinis ūkininkavimas, nenaudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės ir trąšos. Derlius gerinamas agrotechninėmis priemonėmis, todėl grūdinių augalų derlingumas rajone beveik dvigubai mažesnis už vidutinį Lietuvoje 2014 m.: žieminių kviečių atitinkamai 2,71 ir 4,95 t/ha, rugių 1,7 ir 2,27 t/ha, avižų 1,85 ir 2,18 t/ha, žieminių kvietrugių 1,86 ir 3,5 t/ha. Tik grikių derlingumas panašus – 0,92 t/ha.
Didžiausias dirbamas žemės plotas tarp respondentinių ūkių 2015 m. buvo 539,93 ha, o mažiausias – 9,10 hektaro. Trakų r. 2015 m. daugiausia auginta grikių, avižų, žieminių kvietrugių, grūdinių augalų mišinių, žieminių kviečių, bulvių.
Iš analizuotų 23 ūkių tik 9 laikė melžiamų karvių. Kiaulių auginimas buvo uždraustas dėl jų maro.
Gyvulininkystės ūkių Trakų r. labai mažai. Daugiausia gyvuliai laikyti tik asmeniniam vartojimui. Iš analizuotų didžiausias melžiamų karvių ūkis laikė 29 melžiamas karves. Iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 4 t pieno.
Kadangi Trakų r. tarp respondentinių ūkių vyravo augalininkystė, tai ir bendroji augalininkystės produkciją sudarė 33268,00 Eur, t. y. 80 proc. bendrosios produkcijos.
Pav. Bendrosios produkcijos struktūra, proc.
Kiekvieno ūkio tikslas yra ūkininkauti pelningai, tačiau ne visada tai sekasi įgyvendinti. Iš 23 ūkių tik 5 pelningai baigė 2015 metus. Nors respondentinių ūkių bendroji produkcija nemaža, pastoviosios ir kintamosios sąnaudos taip pat nemažos. Analizuotų Trakų r. ūkių kapitalo pakankamumas labai geras – 89,14 procento.
Ūkių bendrasis įsiskolinimas, lyginant su Lietuvos vidurkiu, taip pat nedidelis – 0,11. Tai rodo, kad ūkiai nelabai palankiai žiūri į banko paskolas.
Trakų respondentinių ūkių pelningumas – 0,51, o subsidijų dalis pajamuose – 52,82. Galima teigti, kad beveik visi respondentiniai ūkiai priklausomi nuo gaunamų subsidijų, nes produkcijos supirkimo kainos mūsų šalyje mažos, o kuro, sėklų ir kt. kainos yra labai didelės. Taigi ne visi ūkiai išgali išsilaikyti tik iš parduotos produkcijos pajamų.
Lentelė. Trakų r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Duomenys parengti pagal 2015 m. Trakų r. respondentinių ūkių analizę.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi