Gegužės 02 d., ketvirtadienis | 24
Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybės respondentinių ūkių 2012 m. duomenų analizė
2013-11-26
Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) paskirtis – kasmet kaupti ir apdoroti žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, reikalingus šalies žemės ūkio būklei atspindėti. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, taip pat teikti duomenis Europos Komisijai. Pagal respondentinių ūkių atrankos planą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka žemės ūkio įmonių, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) – ūkininkų ūkių gamybinės ir finansinės veiklos rezultatų tyrimus.
LŽŪKT Trakų r. ir Elektrėnų sav. biurai apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 33 respondentinių ūkių duomenis. Į atranką pateko 25 augalininkystės ir 8 mišrūs ūkiai. Pagal žemės ūkyje naudojamą žemės plotą respondentinius ūkius galima suskirstyti taip: nuo 8 iki 100 ha valdė 21 ūkis, 100 iki 200 ha – 10 ūkių ir daugiau kaip 200 ha – 2 ūkiai. Vidutiniškai respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 87,25 ha (iki 80 ha valdė 20 ūkių), tuo tarpu 2011 m. Lietuvoje ūkis valdė vidutiniškai 42,21 ha žemės ploto. Respondentiniuose ūkiuose 2012 m. buvo auginami grūdiniai žemės ūkio augalai ir bulvės.
Trakų r. ir Elektrėnų sav. respondentiniai ūkiai – nederlinguose žemėse, bet palyginus respondentinių ūkių vidutinį 2012 m. augalininkystės žemės ūkio augalų derlingumą su 2011 m. vidutinių derlingumu Lietuvoje (žr. lentelę), matome, kad jis beveik atitinka Lietuvos vidurkį, mažesnis (70 proc.) tik kviečių derlingumas.
Trakų r. ir Elektrėnų sav. vidutinio augalų derlingumopalyginimas su 2011 m. vidutinių Lietuvoje, t/ha
Respondentiniuose ūkiuose 2012 m. pabaigoje laikytos 37 karvės. Vidutinis primilžis iš vienos karvės buvo 4500 kg pieno, t. y. 13 proc. buvo mažesnis už Lietuvos 2011 m. vidutinį primilžį.
2012 m. respondentiniuose ūkiuose didžioji dalis bendrosios produkcijos gauta iš augalininkystės. Lygindami bendrosios produkcijos vertę respondentiniuose ūkiuose su 2011 m. Lietuvos vidurkiu, matome, kad vidutiniškai 64 proc. ūkių sukūrė daugiau bendrosios produkcijos. 2012 m. respondintiniams ūkiams buvo nelabai pelningi, nes iš 33 ūkių 16 patyrė gamybinės komercinės veiklos nuostolio.
Analizuojant respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklį (žr. paveislą), matome, kad iš 33 ūkių 16 turtą įsigijo savo lėšomis ir neturėjo įsiskolinimų. Respondentinių ūkių vidutinis bendras įsiskolinimo rodiklis buvo 6 kartus mažesnis už vidutinį 2011 ms. Lietuvos rodiklį. Respondentiniai ūkiai skolinasi labai mažai ir veiklą vykdo nuosavomis lėšomis. Turto apyvartumo rodiklis respondentiniuose ūkiuose parodė, kad vidutiniškai 1 turto litas uždirbo 0,15 Lt pajamų. Respondentinių ūkių priklausomybę nuo tiesioginių išmokų pamatėme apskaičiavę subsidijų dalies pajamose rodiklį, nes vidutiniškai 52,24 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos (2011 m. Lietuvos vidurkis – 21,94 proc.).
Kapitalo pakankamumas rajono respondentiniuose ūkiuose, %
