Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Trakų rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų analizė
Mariana Žilionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų r. biuro ekonomikos konsultantė
2015-11-24
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra bendra ES šalių informacinė sistema, į kurią suplaukia visi duomenys apie žemės ūkį, nuolat stebinama padėtis, vertinama žemės ūkio ekonominė ir finansinė būklė. Kiekviena ES šalis teikia savo ūkių duomenis. Išsaugomas ūkininkų respondentų duomenų konfidencialumas. Respondentinių ūkių ir rajono duomenys lyginami su respublikos vidurkiu. Trakų r. biuras šiais metais surinko ir analizavo 29 respondentinių ūkių duomenis.
Trakų r. biuras šiais metais surinko ir analizavo 29 respondentinių ūkių duomenis. Pusė iš jų yra mišrūs. Dauguma ūkių teikia duomenis kasmet. Mūsų rajono ūkiai yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, beveik visi ūkininkauja ekologiškai, nenaudodami cheminių medžiagų. Ūkiai mūsų rajone mišrūs, bet smulkūs. Vos 9 iš analizuotų dirba daugiau kaip 100 ha plote. Didžiausias dirbamas žemės plotas tarp respondentinių ūkių 2014 m. buvo 594,75 ha, o mažiausias – 9,1 ha, rajone tai sudaro vidutiniškai 107,16 ha bendro žemės ploto.
Ūkiai 2014 m. daugiau augino kviečių, kvietrugių, grūdinių augalų mišinių ir bulvių. Grūdinių augalų derlingumo duomenys pateikti 1 paveiksle. Geriausiai 2014 m. užderėjo mišiniai – 2,11 t/ha, o vidurkis Lietuvoje 2013 m. buvo 2,06 t/ha, silpniausiai – miežiai – 1,64 t/ha, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu 2013 m. – 3,33 t/ha. Palyginti su 2013 m., šiemet rajone pakito bulvių ir grikių derlingumas.
1 pav. Grūdinių augalų derlingumo palyginimas, t/ha
Iš analizuotų 29 ūkių tik 3 laikė daugiau kaip 10 melžiamų karvių. Viename ūkyje metų pabaigoje buvo 21 melžiama karvė. Iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 5 t pieno, t. y., kiek vidurkio Lietuvoje 2013 m., t. y. 5,15 t pieno.
Kiaulės augintos daugiausia asmeniniam vartojimui.
Kadangi Trakų r. tarp respondentinių ūkių vyravo augalininkystė, tai ir bendroji augalininkystės produkcija sudarė 75081,00 Lt vidutiniškai vienam ūkiui, t. y. 61 proc. visos bendrosios produkcijos. Gyvulininkystės produkcija sudarė tik 16 proc. bendrosios produkcijos. Paslaugų pardavimus vykdė tik 2 ūkiai, tačiau jie gana dideli, todėl bendrojoje produkcijoje Trakų r. sudarė 23 procentus.
2 pav. Bendrosios produkcijos struktūros palyginimas, proc.
Pagal ekonominius rodiklius 2014 m. Trakų r. respondentiniams ūkiams buvo nuostolingi. Pelningai metus užbaigė tik 6 ūkiai. Nors paanalizavus bendroji produkcija nėra mažesnė už vidutinę, bet jos pagaminimo išlaidos didelės.
Lentelė. Trakų r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Panagrinėję ūkio veiklos efektyvumo rodiklius, matome, kad kapitalo pakankamumas yra labai stabilus, kai kuriuose ūkiuose siekia net 100 proc., o vidutinis rajone yra 89,04. 2013 m. buvo 94,96, nors vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2013 m. buvo 84,68. Šis rodiklis rodo, kiek turto ūkis yra įsigijęs savo lėšomis.
Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. 2014 m. šis rodiklis yra 0,11, o 2013 m. buvo 0,09. Vidutis Lietuvos respondentinių ūkių 2013 m. buvo 0,15. Tai reiškia, kad ūkiai nelinkę skolintis iš bankų ir finansinių įstaigų.
Grynojo pelningumo rodiklis 2014 m. buvo –0,80. Jeigu šis rodiklis žemesnis kaip 0,5 – blogai. Normaliu laikomas apie 1. Žemas rodiklis rodo ūkio kainodaros problemas.
Rajono respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklis 2014 m. – 0,14. Tai žemas rodiklis, nes vidutinis Lietuvoje 2013 m. buvo 0,31. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas.
Didelę pajamų dalį sudarė subsidijos. Tai rodo, kad beveik visi respondentiniai ūkiai priklausė nuo gaunamų subsidijų. Vidurkis Lietuvoje 2013 m. buvo 22,71, Trakų r. ūkiuose 2013 m. – 52,28, o 2014 m. – net 59,5.
2014 m. buvo žemos produkcijos supirkimo kainos, o išlaidos kurui, sėkloms ir aptarnavimui padidėjo. Dėl to ūkiai tapo daugiau priklausomi nuo mokamų subsidijų.
Duomenys parengti pagal 2014 m. Trakų r. respondentinių ūkių analizę.
