Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Trakų r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų apžvalga

Gražina Vorošilinienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-11-24

Trakų r. į Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) 2020 m. atrinktas 21 ūkis.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 m. Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus. Pagal jų duomenis atliekama ūkininkų ūkių ekonominė analizė. Ūkiai atrenkami statistinės atrankos metodo būdu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Augalininkystės apžvalga

Trakų r. 2020 m. buvo atrinktas 21 ūkis. Jie grupuoti pagal ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotus. Ūkiai mišrūs, nedideli, juose daugiausia plėtotas ekologinis ūkininkavimas, nenaudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės ir trąšos. Derlius gerinamas agrotechninėmis priemonėmis.

Remdamiesi pateikta lentele, matome, kad nuo 2015 iki 2020 m. bendras deklaruotas plotas Trakų r. padidėjo 1352 ha, bet patektų paraiškų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 183 vnt., todėl galime daryti išvadą, kad ūkiai Trakų r. stambėjo ir ūkis deklaravo daugiau žemės ūkio naudmenų. Ta pati tendencija stebima ir Lietuvos mastu: nuo 2015 iki 2020 m. bendras deklaruotas plotas didėjo 69550,41 ha, patektų paraiškų skaičius per minėtą laikotarpį mažėjo 13991 vnt.

1 lentelė.Bendro deklaruoto ploto, paraiškų skaičiaus palyginimas

Analizuodami 2 lentelės duomenis, matome, kad 2019 ir 2020 m. ir Trakų r., ir Lietuvos respondentinių ūkių didžiausią dalį pasėlių struktūroje sudaro augalai ariamoje žemėje, pūdymas (I grupė), daugiametės ganyklos, natūralios ir pusiau natūralios pievos (VI grupė) ir ganyklos arba pievos iki 5 m. (IV grupė).

2 lentelė. Deklaruoti plotai pagal žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus grupes

Gyvulininkystės apžvalga

Gyvulininkystės ūkių Trakų r. labai mažai. Daugiausia gyvuliai laikomi asmeniniam vartojimui. Iš analizuotų 21 ūkio 8 laikė melžiamų karvių.

1 pav. Galvijų laikytojų, galvijų ir karvių skaičius Vilniaus apskrityje 2020-12-31

2 pav. Galvijų laikytojų, galvijų ir karvių skaičius Vilniaus apskrityje 2019-12-31

1 paveiksle matome, kad Trakų r. 2020 m. gruodžio 31 d. užregistruoti 242 galvijų laikytojai (2019 m. – 264), kurie laikė 1856 vnt. galvijų (2019 m. – 1713). Kalbant apie karvių skaičių, tai 2020 m. gruodžio 31 d. Trakų r. registruota 528 vnt. (2019 m. – 543). Lygindami 1 ir 2 paveikslus, matome, kad Trakų r. mažėjo galvijų laikytojų, o didėjo laikomų galvijų skaičius. Vidutiniškai 2020 m. vienas galvijų laikytojas Trakų r. augino 7,67 galvijo, o 2019 m. – 6,49.

Ekonominiai rodikliai

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad Trakų r. respondentų grynasis pelningumas 2020 m. buvo 0,35, 2019 m. – 0,35. Tuo metu Lietuvos mastu – 2020 m. – 0,39; 2019 m. – 0,32. Trakų r. grynojo pelningumo rodiklis, lyginant 2020 ir 2019 m., išliko toks pats, o Lietuvos mastu minėtas rodiklis 2020 m. didėjo, lyginant su 2019 m. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Jo reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų eurui tenka grynojo pelno. Gauta reikšmė reiškia, kad Trakų r. respondentų vienas pardavimo pajamų euras 2020 m. uždirbo 0,04 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė 2020 m. – 0,09; 2019 m. – 0,02. Trakų r. 2020 m. – 0,25; 2019 m. – 0,43. Galima daryti išvadą, kad Trakų r. respondentai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, be jų negali vykdyti pelningos veiklos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip uždirbti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas, kad kuo mažiau būti priklausomiems nuo paramos, t. y. nuo išorinių politinių veiksmų, kuriems tiesiogiai įtakos daryti ūkiai negali.