Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Trakų r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų apžvalga
Gražina Vorošilinienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų r. biuro ekonomikos konsultantė
2019-11-06
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų.
Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus. Pagal jų duomenis atliekama ūkininkų ūkių ekonominė analizė. Ūkiai atrenkami statistinės atrankos metodo būdu.
Trakų r. 2018 m. atrinktas 21 ūkis. Visi grupuoti pagal ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotus. Ūkiai buvo mišrūs, nedideli. Juose daugiausia plėtotas ekologinis ūkininkavimas, nenaudotos cheminiai augalų apsaugos produktai ir trąšos. Derlius didintas agrotechninėmis priemonėmis.
Remiantis pateikta lentele, matyti, kad nuo 2013 m. iki 2018 m. bendras deklaruotas plotas Trakų r. padidėjo 2110,55 ha, bet pateiktų paraiškų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 455 vnt., todėl galime daryti išvadą, kad ūkiai Trakų r. stambėjo ir ūkis deklaravo daugiau žemės ūkio naudmenų. Ta pati tendencija stebima ir Lietuvos respondentinių ūkių mastu: nuo 2013 m. iki 2018 m. bendras deklaruotas plotas padidėjo 107085,44 ha, patektų paraiškų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 23021 vnt.
1 lentelė. Bendro deklaruoto ploto, paraiškų skaičiaus palyginimas
Augalininkystės apžvalga
Analizuodami 2 lentelę, matome, kad 2017 m. ir 2018 m. Trakų r. respondentinių ūkių ir Lietuvos respondentinių ūkių pasėlių struktūroje didžiausią dalį sudarė augalai: I grupės, t. y. augalai ariamoje žemėje, pūdymas, VI grupės – daugiametės ganyklos, natūralios ir pusiau natūralios pievos, II grupės – azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje.
2 lentelė. Deklaruoti plotai pagal žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus grupes
Gyvulininkystės apžvalga
Gyvulininkystės ūkių Trakų r. labai mažai. Kiaulių auginimas uždraustas dėl jų maro. Daugiausia gyvuliai laikyti asmeniniam vartojimui. Iš analizuotų 21 ūkio 8-iuose laikyta melžiamų karvių.
1 pav. Galvijų laikytojų, galvijų ir karvių skaičius Vilniaus apskrityje 2018-12-31
2 pav. Galvijų laikytojų, galvijų ir karvių skaičius Vilniaus apskrityje 2017-12-31
Diagramoje matome, kad Trakų r. 2018 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruoti 352 galvijų laikytojai (2017 m. – 404), kurie laikė 1818 vnt. galvijų (2017 m. – 1831). Kalbant apie karvių skaičių, tai 2018 m. gruodžio 31 d. Trakų r. registruotos 637 karvės (2017 m. – 677). Lygindami pateiktas lenteles, matome, kad Trakų r. mažėjo ir galvijų laikytojų, ir laikomų galvijų skaičius.
Ekonominiai rodikliai
Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad Trakų r. respondentų grynasis pelningumas 2018 m. – 0,27, 2017 m. – 0,45. Tuo metu Lietuvos respondentinių ūkių 2018 m. buvo 0,31, 2017 m. – 0,38. Ir Trakų r., ir Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2018 m., lyginant su 2017 m., sumažėjo. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų eurui tenka grynojo pelno. Gauta reikšmė reiškia, kad Trakų r. respondentų 2018 m. vienas pardavimo pajamų euras uždirbo 0,04 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais.
Labai svarbus ūkio finansinei analizei grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 2017 m. 0,05, 2018 m. -0,06. Trakų r. 2017 m. -0,14, 2018 m. -0,37. Galima daryti išvadą, kad Trakų r. respondentai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, be jų negali vykdyti pelningos veiklos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip uždirbti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas, kad kuo mažiau būti priklausomiems nuo paramos, t. y. nuo išorinių politinių veiksmų, kuriems tiesioginės įtakos ūkiai negali daryti.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
