Ūkio apskaitos duomenų tinklas ( ŪADT ) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, saugant jų konfidencialumą, t. y. informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama, o skelbiami tik bendri duomenys apie ūkių veiklos vidutinius rezultatus.
Lietuvoje už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą atsakingos dvi institucijos: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtą ūkių atrankos planą, LŽŪKT parenka ūkius, sudaro su jais sutartis dėl savanoriško duomenų teikimo, tvarko jų veiklos buhalterinę apskaitą, surenka duomenis, atlieka pirminę patikrą ir pateikia LAEI.
LŽŪKT Telšių rajono biure 2012 m. buvo atrinktos ir užpildytos 35 ūkių respondentinės anketos. Kadangi Telšių rajono žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, t. y. nederlingos, tarp respondentų vyrauja mišrūs ūkiai – 26, augalininkystės ūkiai – 9. 2012 m. ŪADT duomenys rinkti iš ūkių, kurių dirbami žemės plotai buvo nuo 12,42 ha iki 363,35 hektaro. Rajone dirbamos žemės plotas 2012 m. sudarė vidutiniškai 106,11 ha, o 2011 m. – 109,07 hektaro. Rajone tarp respondentinių ūkių populiariausi iš grūdinių augalų jau kelerius metus išlieka miežiai, nors jų derlingumas 0,09 t/ha mažesnis nei vidutinis Lietuvoje 2011 m. ir tesiekė 2,82 t/ha. Populiarumu tarp grūdinių augalų respondentiniuose ūkiuose nuo miežių neatsiliko avižos ir žieminiai kvietrugiai. Šių grūdinių augalų rajone kulta atitinkamai po 0,42 t/ha ir 0,90 t/ha daugiau negu respublikoje 2011?m. (derlingumas – 2,54 t/ha ir 3,35 t/ha). Tik 5 ūkiai rajone augino rapsus, derlingumas?– 0,13 t/ha mažesnis nei vidutinis respublikoje 2011 m. (derlingumas?– 1,96 t/ha). Nepopuliarios rajone ir lauko daržovės. Jas augino tik 2 ūkiai. Rajone visiškai neauginami cukriniai runkeliai ir grikiai.
2012 m. respondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 1 iki 188 melžiamų karvių, o 2011 m. – nuo 1 iki 145. Vidutinis melžiamų karvių skaičius 2012 m. buvo 33, o 2011 m. – 34 (respublikos vidurkis 2011 m. – 4,8). Vidutinis primilžis iš vienos karvės rajone 2012 m. svyravo nuo 2,6 iki 8,1 t pieno, o 2011 m. – nuo 2,8 iki 8,6 t pieno (respublikos vidurkis 2011 m. – 5,1 t). Analizuodami žemiau pateiktos lentelės duomenis, matome, kaip pieno savikaina ir primilžis priklauso nuo karvių skaičiaus, atsižvelgiant į ūkininkavimo sąlygas, žemės našumą, pašarų pasigaminimo sąnaudas.
Bendroji produkcija 2012 m. sudarė vidutiniškai 327 339 Lt, iš kurių augalininkystės produkcija – 156 544 Lt (56 proc.), gyvulininkystės – 218 909 Lt (42 proc.), kitos pajamos – 23752 Lt (2 proc.). Kintamųjų sąnaudų ūkiui teko vidutiniškai 140 072 Lt, pastoviųjų – 84 135 Lt. Gamybinės komercinės veiklos pelnas sudarė vidutiniškai 46 954 Lt.
Iš pateiktos diagramos matome, kad 2012 m. pelningai baigė 23 respondentiniai ūkiai, o 12 ūkių – nuostolingai: keturių ūkių nuostolis nežymus, kitų ūkių – žymiai didesnis, o vieno nuostolis viršija net 100 000 litų. Vidutiniškas bendrasis pelningumo koeficientas rajono ūkiuose 2012 m. buvo 0,03.
Turto apyvartumas Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose, 2012 m. palyginti su 2011 m., padidėjo 0,006 punkto. Tai reiškia, kad turimas turtas naudotas efektyviau. Bendrasis įsiskolinimo rodiklis tirtuose ūkiuose 2012 m. – 0,10, o 2011 m. – 0,122. Šio rodiklio sumažėjimas 0,022 punkto rodo, kad 2012 m. sumažėjo ūkininkų įsipareigojimai įvairiems kreditoriams. Subsidijų dalis pajamose, 2012 m. lyginant su 2011 m., sumažėjo 0,285 punkto (35,61 ir 35,895). Tam įtakos turėjo taikoma tiesioginių išmokų moduliacija.
Karvių skaičius, primilžis ir pieno savikaina Telšių rajono ūkiuose
Gamybinės komercinės veiklos pelnas 2012 m. Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose, Lt