Telšių rajono 2013 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Gražina Šiaulienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2014-11-23

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat analizuojama situacija žemės ūkyje. Kasmet visose ES šalyse vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa, kad būtų galima nustatyti ūkių veiklos ekonominę ir finansinę būklę. Respondentinės analizės atliekamos visuose rajonuose, kad būtų galima palyginti duomenis, gautus skirtingose ūkininkavimo zonose.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Analizuoti 33 ūkių duomenys

Telšių rajono biuro ūkio apskaitos konsultantės teikė 33 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir komercinę veiklą 2013 metais. Analizės duomenimis, rajone vyravo smulkūs ir vidutinio stambumo respondentiniai ūkiai: jų bendras žemės plotas 2013 m. buvo vidutiniškai 115,98 ha, 2012 m. – 106,11 ha, 2011 m. – 109,07 hektaro. Labiausiai išplėtoti pienininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Šią ūkininkavimo kryptį lėmė tai, kad Telšių rajono žemės yra mažiau palankios ūkininkauti, t. y. nederlingos ir kalvotos. Grūdiniai žemės ūkio augalai dažniausiai auginti pašarams.

Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2011–2013 m.

Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose 2013 m. – 35 vnt., 2012 m. – 33 vnt., 2011 m. – 34 vnt., o vidutinis primilžis iš vienos karvės 2013 m. – 5383 kg, 2012 m. – 5221 kg., 2011 m. – 5171 kg. Vidutinė pieno savikaina iš kintamųjų išlaidų rajono ūkiuose buvo: 2013 m. – 0,72 Lt/kg, 2012 m. – 0,32 Lt/kg, 2011 m. – 0,317 Lt/kg, o respublikos mastu: 2012 m. – 0,35 Lt/kg, 2011 m. – 0,31 Lt/kg.

Bendroji produkcija Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose sudarė vidutiniškai 235930 Lt. Žemiau pateiktoje diagramoje matome apklausoje dalyvavusių ūkių bendrosios produkcijos sudėtį pagal gautų pajamų rūšis.

Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje 2013 m., proc.

Analizės metu yra skaičiuojami veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas, subsidijų dalis pajamose.
Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkis stabilesnis. Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis 2013 m. – 84,08; 2012 m. – 87,50. Šis rodiklis, 2013 m. lyginant su 2012 m. Lietuvos vidurkiu (86,96), buvo mažesnis 2,88.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turto dalis finansuojama skolomis. Kuo ši reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Kai šis rodiklis siekia 0,4–0,6 vertinama, kad įsiskolinimas normalus. Rajono respondentiniuose ūkiuose šis rodiklis 2013 m. buvo 0,13, o praėjusiais 2012 m. – 0,10. Šis rodiklis padidėjo 0,03.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkių sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis skolintojams. Jei šio rodiklio reikšmė mažesnė už 1, tai ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Mūsų rajono analizuotuose ūkiuose šis rodiklis 2013 m. buvo – 18,21, o Lietuvos mokumo koeficientas 2012 m. – 4,61.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas litas pardavimo pajamų. Deja analizuojamų ūkių bendras pelningumas buvo neigiamas. 2013 m. 15 ūkių iš 33 patyrė nuostolių, t. y –0,10, o Lietuvos vidurkis – +0,19.

Turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Rajone šis rodiklis ir 2013 m., ir 2012 m. buvo 0,20.

Subsidijų dalis pajamose mūsų rajono respondentiniuose ūkiuose 2013 m. sudarė 40,53, o 2012 m. – 35,61. Pagal šio rodiklio reikšmę galima daryti išvadą, kad be valstybės paramos mūsų rajono respondentiniai ūkiai sunkiai išgyventų.