Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Telšių r. ūkininkų 2022 m. veiklos rezultatų apžvalga
Daiva Jurkienė
LŽŪKT Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-10-12
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro konsultantės surinko ir pateikė 25 ūkių duomenis apie 2022 m. vykdytą veiklą, ūkių gamybinius ir finansinius rodiklius.
Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) paskirtis – kaupti ir apdoroti informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją ūkiuose, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. ŪADT yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų efektyvumo žemės ūkio sektoriuje duomenų šaltinis.
Į ES ŪADT tinklą atrenkami ūkiai pagal tam tikrus požymius, atspindinčius atskirų šalių ūkių visumą. Informaciją apie kiekvieną ūkį sudaro natūriniai-struktūriniai duomenys: žemės plotų panaudojimas pasėliams ir ganykloms, gyvulių skaičius, darbo sąnaudos, ir ekonominiai duomenys: turtas, paskolos, pardavimų pajamos, produkcijos vertė, atsargos, gamybos sąnaudos, subsidijos.
Analizuoti ūkių veiklos duomenys
Toliau bus pateikta Telšių r. respondentinių ūkių apžvalga, kurioje visi duomenys pateikiami lyginant su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu. Pirmiausia panagrinėsime respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą.
1 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2020–2022 m. gauto derlingumo palyginimas, t/ha
Lyginant 2022 m. duomenis su 2020 ir 2021 m. duomenimis, matyti, kad derlingumas rajono ūkiuose mažėjo. Iš 1 pav. diagramos matyti, kad visų augintų kultūrinių augalų derliai buvo mažesni. Žiemkenčių mažesnį derlingumą lėmė nepalankios žiemojimo sąlygos. Rapsų, miežių, kvietrugių derlingumą sumažino sausa ir karšta vasara, nors, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, derlingumas beveik vienodas.
Kadangi Telšių r. žemės yra mažiau derlingos, o reljefas nelygus, daugiausia rajono ūkių yra mišrūs, kuriuose vyrauja gyvulininkystė. Taip pat daug ūkių yra ekologinių. Bet palyginę su Lietuvos vidurkiu, matome, kad karvės yra daug produktyvesnės negu vidutiniškai Lietuvoje.
2 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių 2020–2022 m. pieno primilžio palyginimas, t
Ekonominių rodiklių palyginimas
Atlikdant ūkio veiklos rezultatų analizę, didžiausias dėmesys skitas ataskaitinių metų rodiklių analizei, vertinant jų pokytį su ankstesniais metais. Ataskaitinių metų rezultatai – atskaitos taškas, rodantis gerą ar blogą ūkio situaciją. Rezultatus lygindami su praeitais laikotarpiais, ūkininkai gali įvertinti padarytas klaidas, priimti tinkamus sprendimus ir planuoti būsimų laikotarpių veiklą.
3 pav. Grynasis pelningumas
3 pav. lyginamas grynojo pelningumo rodiklis. Jis rodo, kiek 1 pardavimo euras uždirbo grynojo pelno. Grynasis pelningumas per paskutinius trejus metus didėjo, tam įtakos turėjo pakilusios pardavimo pajamos, nes kilo ir javų, ir pieno pardavimo kainos. Pagal šį grafiką matome, kad tik 2020 m. Telšių r. ūkių grynasis pelnas nesiekė Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio.
Kad galėtume labiau įvertinti ūkių veiklą, reikėtų panagrinėti grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek ūkis priklauso nuo tiesioginių išmokų ir kiek uždirbo pelno tiesiogiai iš veiklos.
4 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis
Išanalizavę šią diagramą, galime daryti išvadą, kad Telšių r. ūkiai mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų negu vidutiniškai Lietuvos, ir tik 2020 m. daugiau rajono ūkių buvo labai priklausomi nuo išmokų.
Dar vienas labai svarbus finansinis rodiklis – skolos rodiklis, rodantis, kokia ūkio turto dalis finansuota iš skolintų lėšų. Skolos rodiklis yra vienas iš ūkio finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo jis aukštesnis, tuo ūkis naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika. Normalu, jei vidutiniame ūkyje šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5.
5 pav. Skolos rodiklis
Iš 5 pav. pateiktos diagramos matome, kad Telšių r. ūkininkai daug atsakingesni skolindamiesi, ir skolos rodiklis ne vienus metus išlieka pastovus. Šis rodiklis yra mažesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį.
