Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Telšių r. ūkininkų 2019 m. veiklos rezultatų analizė
Rima Skiotienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2020-12-08
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Telšių r. biure 2019 m. užpildytos 32 respondentinių ūkių anketos.
Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Telšių r. biure 2019 m. respondentiniai ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais. Dauguma Telšių r. žemių yra mažiau palankios ūkininkauti, kadangi jos nėra labai derlingos, daugiausia vyrauja gyvulininkystės ūkiai.
Tarp respondentinių buvo 7 augalininkystės ir 25 gyvulininkystės ūkiai. Dažniausiai ūkiai vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai buvo skirti pievoms ir ganykloms. Tarp žemės ūkio augalų 2019 m. dominavo vasariniai ir žieminiai kviečiai, žirniai.
1 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha
Telšių r. respondentinių ūkių javų derlingumo analizė rodo, kad vasarinių kviečių derlingumas visais analizuojamais metais buvo gana kintantis, kai 2017 m. buvo beveik 4 t/ha, tai 2018 m. – tik 2,56 t/ha, o 2019 m. – 3,14 t/ha. Visais metais derlingumas buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Žieminių kviečių derlingumas buvo pastovesnis, t. y. nuo 4,06 iki 5,06 t/ha, ir artimesnis Lietuvos vidutiniam derlingumui. Žirnių derlingumas Telšių rajone per visus tris analizuojamus metus mažėjo ir buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis, 2019 m. tesiekė 1,84 t/ha, kai tuo metu šalies derlingumas buvo 2,23 t/ha. Telšių r. žemės mažiau palankios ūkininkauti, vietovės kalvotos, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Analizuotuose respondentų ūkiuose 2019 m. augintų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutiniškas Lietuvos ūkių, išskyrus žieminių kviečių.
1 lentelė. Vidutinis pieno primilžis 2017–2019 m.
Vidutinis pieno primilžis iš karvės Lietuvos respondentiniuose ūkiuose nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo pastovus, o Telšių r. kasmet augo ir visais metais buvo didesnis nei Lietuvos vidutinis primilžis. 2019 m. rajono primilžis buvo 0,77 t iš karvės didesnis negu šalies vidurkis.
Analizuoti ekonominiai rodikliai
Kiekvieno ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai ir skolos rodiklis.
2 lentelė. 2019 m. ekonominiai rodikliai
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Telšių r. rodiklis 2019 m. siekia 0,42 proc. – tai yra nežymiai geresnis už Lietuvos vidurkį. Tai rodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo pelninga, bet todėl, kad didžiąją pajamų dalį sudarė iš ES gautos išmokos. Vertinant grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. 2019 m. Telšių rajono rodiklis buvo teigiamas ir be dotacijų, lyginat su šalies neigiamu rodikliu.
Skolos rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4–0,6. Vidutinis Telšių r. respondentinių ūkių rodiklis 2019 m. buvo 0,2 – t. y. labai geras ir artimas Lietuvos vidurkiui.
ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia tobulinimų. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir, žinoma, prie Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.
Parengta pagal Telšių r. respondentinių ūkių analizę.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
