Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Telšių r. respondentinių ūkių 2023 m. duomenų analizė pagal ŪADT sistemą
Marija Vitkienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro ekonomikos konsultantė
2024-12-17
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Telšių r. biuras atliko 2023 m. Telšių r. respondentinių ūkių duomenų analizę, remdamasis projekto „Ūkio apskaitos duomenų tinklas“ (ŪADT) organizuojama ir prižiūrima duomenų surinkimo sistema.
ŪADT sistemos dėka galima analizuoti ūkių ekonominius, finansinius ir turto rodiklius, kurie atskleidžia prekinių ūkių veiklos efektyvumą. Surinkta informacija leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, ji sudaro sąlygas prognozuoti būsimus ūkių ekonominius pokyčius bei prisidėti prie tikslingos ir strateginės žemės ūkio politikos formavimo.
LŽŪKT Telšių r. biure atrinkti 26 ūkiai. Iš jų 16 pienininkystės, 3 mėsinių galvijų, 1 augalininkystės ir daržininkystės, likę mišrūs ūkiai. Telšių r. dauguma ūkių įsikūrę mažiau palankiose vietovėse. Kadangi ūkininkai daugiausia užsiima gyvulininkyste, didžiausi žemės plotai naudojami pievoms ir ganykloms.
Telšių r. priskiriamas Telšių apskričiai, rezultatai lyginami su kitais šios apskrities rajonais: Plungės, Mažeikių ir Rietavo sav., iš viso analizei atlikti atrinktas 61 ūkis.
1 lentelėje pateikiama informacija apie skirtingų augalų rūšių derlingumą Telšių rajone per 3 metus (2021–2023 m.). Duomenys suskirstyti pagal augalų rūšis ir rodo derlingumo vidurkius ir Telšių r., ir Telšių apskrities rajonuose.
1 lentelė. Augalų derlingumas 2021–2023 m., t/ha
Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad žieminių kviečių derlingumas 2021 m. buvo 5,55 t/ha, 2022 m. sumažėjo iki 4,72 t/ha, o 2023 m. vėl šiek tiek sužėjo iki 4,51 t/ha. Telšių r. vidurkiai yra aukštesni nei apskrities vidurkiai per visus metus.
Vasarinių kviečių derlingumas 2021 m. buvo 3,12 t/ha, 2022 m. padidėjo iki 3,07 t/ha, tačiau 2023 m. vėl sumažėjo iki 2,61 t/ha. Telšių r. vidurkiai šiek tiek svyruoja, o apskrities vidurkiai 2023 m. yra didesni.
Vasarinių miežių derlingumas 2021 m. buvo 2,83 t/ha, 2022 m. padidėjo iki 3,18 t/ha, o 2023 m. vėl šiek tiek išaugo – iki 3,30 t/ha. Telšių r. vidurkiai yra šiek tiek didesni nei apskrities.
Žieminių kvietrugių derlingumas 2021 m. buvo 3,28 t/ha, 2022 m. padidėjo iki 3,90 t/ha, o 2023 m. sumaaėjo iki 3,79 t/ha. Telšių r. vidurkiai dažniausiai aukštesni už apskrities.
Žieminių rapsų derlingumas 2021 m. buvo 4,37 t/ha, 2022 m. mažėjo iki 2,67 t/ha, o 2023 m. dar mažėjo iki 1,87 t/ha. Telšių r. vidurkiai 2021 m. didesni nei apskrities, tačiau vėliau sumažėjo.
Avižų derlingumas 2021 m. buvo 2,30 t/ha, 2022 m. padidėjo iki 4,57 t/ha, o 2023 m. sumažėjo iki 2,22 t/ha. Telšių r. vidurkiai svyruoja, tačiau apskrities vidurkiai 2022 m. yra didesni.
Žirnių derlingumas 2021 m. – 1,92 t/ha, 2022 m. padidėjo iki 3,87 t/ha, o 2023 m. sumažėjo iki 1,75 t/ha. Telšių r. vidurkiai yra mažesni nei apskrities 2021 m., vėlesniais metais pagerėjo.
1 pav. Telšių r. ir Telšių apskrities rajonų ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo palyginims, t/ha
Galima pastebėti, kad derlingumas svyruoja kiekvienais metais, ir vieni augalai patyrė didesnius išbandymus nei kiti. Telšių r. sav. didžiausios įtakos turėjo susidariusios nepalankios gamtinės sąlygos.
2 lentelėje pateikiama informacija apie įvairių augalų rūšių parduotos produkcijos kainas per trejus metus (2021–2023 m.) Telšių r. ir Telšių apskrityje. Analizuosime kiekvieną kultūrą, atsižvelgdami į vidutines kainas ir tendencijas.
2 lentelė. Telšių r. ir Telšių apskrities rajonų ūkiuose parduotos produkcijos kainų palyginimas, Eur/t
Žymus žieminių kviečių kainų šuolis stebimas 2022 m., 2023 m. kaina krito, nors išliko aukštesnė nei 2021 m. Vasarinių kviečių kainos 2022 m. kilo, panašiai kaip ir žieminių kviečių, tačiau 2023 m. krito, pasiekus žemesnes vertes nei 2021 m.
Vasarinių miežių kaina ženkliai kilo 2022 m., tačiau 2023 m. grįžo į ankstesnį lygį, išskyrus Telšių r., kur išliko šiek tiek aukštesnė.
Žieminių kvietrugių kaina smarkiai kilo 2022 m., tačiau 2023 m. krito ir buvo panaši kaip 2021 metais.
Žieminių rapsų kainos buvo aukštos 2021 ir 2022 m., tačiau 2023 m. krito žemiau 2021 m. lygio.
Avižų kainos 2022 m. smarkiai kilo, tačiau 2023 m. vėl krito, pasiekdamos mažesnes vertes nei 2021 m.
Žirnių kainos 2022 m. sumušė rekordus, o 2023 m. krito, tik vis dar išliko aukštos, palyginti su 2021 m.
2 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t
Bendroje analizėje matome, kad 2022 m. visų augalų kainos kilo, o 2023 m. krito, grįždamos prie ankstesnio lygio. Toks kainų svyravimas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, įskaitant oro sąlygas, rinkos paklausą ir pasiūlą, ekonominius pokyčius.
Javų supirkimo kainos kyla nuo 2021 m., dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2022 m. jos dar auštesnės. Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų, eksporto apimtis dėl karo 2022 m. labai sumažėjo, todėl ir kainos visame pasaulyje ženkliai kilo.
3 lentelė. Telšių r. ir Telšių apskrities ūkių primilžių iš vienos karvės vidurkių ir parduotos produkcijos kainų per trejus metus palyginimas
Primilžiai:
2021 m. Telšių r. ūkiuose primilžiai iš karvės buvo 4,79 t, o Telšių apskrityje – 4,63 t.
2022 m. visų rajonų ūkiuose primilžiai iš karvės šiek tiek didėjo – Telšių rajone iki 4,92 t, o Telšių apskrityje iki 4,77 t.
2023 m. Telšių r. ūkiuose primilžiai iš karvės šoktelėjo iki 5,36 t, o Telšių apskrityje padidėjo iki 4,91 t.
3 pav. Vidutinio primilžio iš vienos karvės palyginimas, t
Telšių r. primilžiai per trejus metus nuosekliai didėjo, ypač 2023 m. Tai galėjo lemti pagerėjusi gyvulininkystės praktika, geresnės pašarų kokybės užtikrinimas ar palankesnės klimato sąlygos.
Parduotų produkcijos kainos:
2021 m. parduotos produkcijos kaina buvo 325,05 Eur/t Telšių rajone ir 318,48 Eur/t Telšių apskrityje.
2022 m. kaina ženkliai kilo – Telšių r. iki 497,38 Eur/t, o apskrities vidurkis – iki 486,24 Eur/t.
2023 m. kainos smarkiai krito – Telšių r. iki 343,91 Eur/t, o apskrities vidurkis – iki 341,7 Eur/t.
4 pav. Parduotos produkcijos kainos palyginimas, Eur/t
2022 m. buvo stebimas didelis kainų kilimas, kuris gali būti susijęs su rinkos paklausa, gamybos sąnaudomis ar globaliomis tendencijomis. 2023 m. kainos krito, o tai gali rodyti rinkos prisitaikymą ar mažėjantį paklausos lygį.
Primilžio nuoseklus augimas gali rodyti sistemingas investicijas ir geresnes ūkininkavimo praktikas.
Didelis kainų šuolis 2022 m. ir vėlesnis kritimas 2023 m. gali rodyti rinkos cikliškumą ir veiksnius, turinčius įtakos pasiūlai bei paklausai.
5 pav. Telšių, Plungės ir Mažeikių r. respondentų 2021–2023 m. grynojo pelningumo palyginimas, koef.
Remiantis 5 pav. duomenimis, matome ženklų 2023 m. visų rajonų respondentinių ūkių grynojo pelningumo mažėjimą. Mažėjimui didelės įtakos turėjo ženklus trąšų ir kuro kainų kilimas, parduotos produkcijos kainų kritimas.
ŪADT grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbama iš 1 pardavimo pajamų euro. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi kintamosios ir pastoviosios sąnaudos, palūkanų sąnaudos bei sumažėjusios pardavimo pajamos.
