Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Telšių r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė
Kristina Sukauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-11-11
Lietuvoje pradinę informaciją apie ūkius į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą surenka ir susistemintą analizę pateikia VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Telšių r. duomenys rinkti iš 32 ūkių.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Lietuvoje pradinę informaciją apie ūkius surenka ir susistemintą analizę pateikia VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Telšių r. duomenys rinkti iš 32 ūkių.
Telšių r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta lyginti pieno primilžį iš vienos karvės su Lietuvos vidutiniu primilžiu.
1 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės
Kaip matome iš pateikto grafiko, visu analizuotu laikotarpiu Telšių r., 2020 lyginant su 2018 m., primilžis padidėjo 0,06 t, 2020 lyginant su 2019 m., padidėjo 0,08 t. Kai tuo metu visos Lietuvos respondentų ūkių primilžis, 2020 lyginant su 2018 m., padidėjo 0,23 t, o 2020 lyginant su 2019 m., 0,14 t. Primilžio didėjimą lėmė pieno ūkių investavimas į pašarų ruošimo techniką ir įrangą.
Kiekvieno respondento ir ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodikliai.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimų euras. Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo gaunamos paramos – tiesioginių išmokų, ar jis gebėtų vykdyti pelningą veiklą be paramos.
2 pav. Grynasis pelningumas, koef.
Iš pateikto grafiko matome, kad Telšių r. vidutinis grynasis pelningumas nagrinėjamu laikotarpiu nežymiai kito, lyginant su Lietuvos vidutiniu grynuoju pelningumu, Telšių r. ūkininkai uždirbo daugiau grynojo pelno.
3 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)
Šio rodiklio reikšmė Telšių r. 2018 m. buvo -0,04, tai reiškia, kad tais metais be paramos (tiesioginių išmokų) respondentiniai ūkiai dirbo nuostolingai. Tuo metu Lietuvos respondentų rodiklis buvo -0,06. 2019 m. ir 2020 m. ir Telšių r., ir Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis gerėjo, ūkininkai buvo mažiau priklausomi nuo išmokų.
Subsidijos leidžia išlaikyti žemės ūkio veiklą ir ją plėsti. Negaunant jų, būtų sunku konkuruoti rinkoje, daugelis žemdirbių būtų priversti pasitraukti iš žemės ūkio produktų gamybos.
