Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Tauragės rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenys
Diana Valuckienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2017-11-15
Žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu formuojamas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT), kurio paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalo teikti į ŪADT duomenis, kurie atspindi prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Surinktiems duomenims taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės. Juos galima naudoti tik ES žemės ūkio politikos tikslais. Remiantis šiais duomenimis, galima atlikti palyginimus ES mastu. ŪADT tenka svarbus vaidmuo pagrindžiant paramą ūkininkams.
Tauragės r. 2016 m. respondentinių ūkių duomenų analizė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biure 2016 m. užpildytos 38 respondentinių ūkių anketos. Iš jų 3 ūkiai augalininkystės, 7 – gyvulininkystės, 20 – mišrių, 3 daržininkystės, 2 – sodininkystės, 1 – uogininkystės, 2 – paukštininkystės.
Tauragės r. analizuotų ūkių dirbami žemės plotai – nuo 21,26 iki 438,03 hektaro. Vidutinis ūkio dydis rajone 2016 m. – 102,48 ha, 2015 m. – 93,78 hektaro.
Respondentiniuose ūkiuose auginti šie augalai: kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai, avižos, grūdinių augalų mišiniai, taip pat bulvės ir lauko daržovės. Tauragės r. respondentinių ūkių (2016 m.) ir Lietuvos respondentinių ūkių (2015 m.) žemės ūkio augalų derlingumo rodikliai pateikiami 1 paveiksle.
1 pav. Tauragės r. respondentinių ūkių 2016 m. ir Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. vidutinis žemės ūkio augalų derlingumas
Pagal 1 pav. pateiktus duomenis galima teigti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose beveik visų augintų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei bendras šalies respondentinių ūkių derlingumo vidurkis 2015 metais. Šiek tiek didesnis tik rugių ir avižų derlingumo vidurkis.
Tauragės r. respondentinių ūkių minėtų augalų vidutinio derlingumo rodikliai 2014–2016 m. pateikiami 2 paveiksle.
2 pav. Tauragės r. žemės ūkio augalų derlingumas 2014–2016 m.
Lyginant trejų metų laikotarpio Tauragės r. respondentinių ūkių pateiktus duomenis (2 pav.), pastebima, kad jie ypač derlingi buvo 2015 m. bulvių ir lauko daržovių augintojams, o 2016 m. derlingiausi auginusiems žieminius kvietrugius. Jų derlingumas buvo 3,53 t/ha, t. y. 8 proc. didesnis nei 2015 m. ir beveik 18 proc. – nei 2014 metais.
Kaip minėta, 2016 m. Tauragės r. atrinkti 38 respondentiniai ūkiai. Iš jų net 15 užsiėmė pienine gyvulininkyste, 10 – mėsine, o 1 – ir pienine, ir mėsine.
Palyginkime Tauragės r. ir Lietuvos respondentinių ūkių pieninių gyvulių skaičiaus ir produktyvumo vidurkius (1 lentelė).
1 lentelė. Pieninių gyvulių ir jų produktyvumo vidurkių Tauragės r. ir Lietuvoje palyginimas
Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. vidutinis laikomų pieninių karvių skaičius beveik 42 proc. didesnis nei 2014 m. (1 lentelė). Primilžis iš vienos karvės rajone 2016 m. 13 proc. didesnis nei buvo 2014 m., taip pat 12 proc. didesnis nei bendras primilžio vidurkis iš vienos karves šalies mastu 2015 metais.
Vidutinis mėsinių gyvulių skaičius 2016 m. Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose siekė 32 (šalies respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. buvo 0,6).
Bendrosios produkcijos struktūra
Tauragės r. respondentinių ūkių pajamų struktūra pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Rajono respondentinių ūkių pajamų struktūros palyginimas
Analizuojant 2 lentelės duomenis, galima teigti, kad Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose daugiau kaip pusė pajamų uždirbama plėtojant gyvulininkystę. Tačiau lyginant 2016 m. gautas gyvulininkystės pajamas su 2014 m. pajamomis, pastebėta, kad jos sumažėjo 3,94 procento. Nežiūrint į tai, Tauragės r. gyvulininkystės pajamos dvigubai didesnės, lyginant su 2015 m. bendru šalies respondentinių ūkių vidurkiu.
Tauragės r. 2016 m. augalininkystės pajamos, lyginat su 2014 m., padidėjo 4,5 procento. Tačiau lyginant rajono 2016 m. augalininkystės pajamas su 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidurkiu, jos yra beveik 23 proc. mažesnės.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Vidutiniai Tauragės r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas
Vertinant Tauragės r. respondentinių ūkių vidutinį kapitalo pakankamumą (3 lentelė), galima teigti, kad 2016 m. tiriami ūkiai turėjo vidutiniškai 85,79 proc. turto, įgyto nuosavomis lėšomis. Šis rodiklis beveik 3 proc. aukštesnis ir už rajono 2014 m. vidutinį, ir už bendrą vidutinį 2015 m. Lietuvos kapitalo pakankamumo vidurkį.
Tai patvirtina bendrojo įsiskolinimo rodiklis, kuris rodo, kad 2016 m. Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai tik 0,14 proc. turto finansuota skolintomis lėšomis. Šis rodiklis mažesnis ir už 2014 m. vidutinį rajono rodiklį, ir už 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidutinį bendrojo įsiskolinimo vidurkį.
Bendrasis vidutinis Tauragės r. respondentinių ūkių mokumo rodiklis rodo, kad ūkiams netrūksta apyvartinių lėšų, kuriomis dengiami trumpalaikiai įsipareigojimai. Šis rodiklis 2016 m. siekė net 33,96 procento. Tiesa, jis beveik dvigubai sumažėjęs, lyginant su 2014 m. rajono respondentinių ūkių bendrojo mokumo rodikliu, ir beveik 30 proc. aukštesnis nei 2015 m. bendras šalies respondentinių ūkių vidutinis mokumo rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kad 2016 m. repondentiniai ūkiai patyrė daugiau išlaidų produkcijai pagaminti nei gavo pajamų ją realizavę, t. y. dirbo nuostolingai. Tauragės r. respondentinių ūkių vidutinis grynasis pelningumas 2014 m. buvo 0,05 proc., o Lietuvos 2015 m. – 0,07 procento.
Tauragės r. respondentinių ūkių patiriamus nuostolius produkcijai pagaminti kompensuoja gaunamos subsidijos, kurios 2016 m. sudarė vidutiniškai net 51,73 proc. gautų pajamų. Subsidijų dalis pajamose 2016 m. ženkliai didesnė, lyginant su 2014 m. rajono ūkiuose gautomis subsidijomis, (37,48 proc.). Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. subsidijų dalis pajamose sudarė vidutiniškai 26,26 procento.
Apibendrinant pateiktus duomenis, galima teigti, kad Tauragės r. ūkiuose vyravo pieninė gyvulininkystė. Nors kasmet daugėjo ir melžiamų karvių, ir pieno primilžis iš karvės, ūkiams sunkiai sekėsi suvaldyti patiriamas gamybos išlaidas. Net pusė gaunamų pajamų sudarė subsidijos.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
