Tauragės rajono respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Birutė Flederžinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė.

2015-10-28

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo teikti savo žemės ūkių duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, laikantis konfidencialumo principo. Informacija surenkama iš atrinktų ūkių, apibendrinama ir skelbiami tik vidutiniai rezultatai. Į ŪADT pateko ir 27 Tauragės rajono respondentinių ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio tarnybos Tauragės r. biuro konsultantės 2014 m. užpildė 27 respondentinių ūkių anketas. Jų buhalterinė apskaita tvarkoma biure. Net 10 ūkių stebėti daugelį metų, o 7 iš jų – nauji. Iš atrinktų ūkių 2 vertėsi augalininkyste, 1 – braškininkyste, kiti buvo mišrūs.

Analizuoti ūkiai pagal dirbamos žemės plotą buvo nuo 24,51 ha iki 641,63 hektaro. Vidutinis tiriamų Tauragės rajono ūkių dydis – 138,45 ha, palyginti su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, rajono ūkiai buvo 2,8 karto didesni. Juose daugiausia auginta žieminių kviečių, kvietrugių ir mišinių.

Derlingumas labai įvairus, t. y. ekologiniuose ir nenašiose žemėse įsikūrusiuose ūkiuose – mažiausias, pačiuose stambiausiuose augalininkystės ūkiuose – didžiausias. Lyginant su Lietuvos 2013 m. derlingumo vidurkiu, Tauragės rajone 8,26 t/ha buvo mažesnis bulvių ir 1,41 ha t/ha žieminių kviečių derlingumas, o kitų žemės ūkio augalų – labai panašus (1 pav.).

1 pav. Augalų deringumas Tauragės rajono ūkiuose 2014 m., t/ha

Tauragės rajone 2014 m. melžiamų karvių vidurkis – 43, kai Lietuvoje 2013 m. tesiekė 4,1. Pieno primilžis iš karvės buvo 5 t, o Lietuvos vidurkis – 5,15 tonos. Lyginant su 2013 m., rajone primilžiai nesiekė 7 t iš karvės, o 2014 m. viename ūkyje, turinčiame 36 melžiamas karves, iš karvės primelžta 7,724 tonos. 2014 m. didžiausias pieno primilžis buvo ūkiuose, laikančiuose didžiausias bandas. Šiuose ūkiuose įdiegta moderni melžimo įranga, pažangios technologijos (2 pav.).

2 pav. Primilžis iš karvės, t

Analizuojant ūkių veiklos ekonominius rodiklius, svarbu paminėti bendrąją produkciją, kintamas ir pastovias sąnaudas. Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Rajono respondentiniuose ūkiuose ji 2014 m. sudarė vidutiniškai 547966 Lt, tai yra 50 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. rajono ir net 476 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis. Didžiausią dalį, t. y. 51 proc. sudarė augalininkystės produkcija, nes mišriuose ūkiuose užsiauginami savi pašarai, 44 proc. – gyvulininkystės produkcija, paslaugų pajamos – 5 proc. (3 pav.).

3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Tauragės rajono ūkiuose, proc.

2014 m. kintamos sąnaudos sumažėjo 14 proc., pastovios, palyginti su 2013 m., padidėjo 6 procentais. Palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių 2013 m. duomenimis, kintamos sąnaudos buvo didesnės 519 proc., pastovios – 345 procentais.

Tauragės rajono vidurkiai didesni, nes ir respondentiniai ūkiai didesni. Net 10 rajono respondentinių ūkių dirbo nuostolingai, nes turėjo didelių finansinių įsipareigojimų, taip pat dėl sumažėjusių produkcijos supirkimo kainų išgyvena tik subsidijų dėka.

Pelningai dirbo patys stambiausi augalininkystės ir pieno, braškininkystės ir kailinius žvėrelius auginantys ūkiai.

Išsamius atsakymus apie ūkio veiklos efektyvumą galima rasti apskaičiavus ekonominio efektyvumo rodiklius. Respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 83, tai reiškia, kad 83 proc. Tauragės rajono ūkių turto įsigyta nuosavomis lėšomis. Šis rodiklis 0,8 proc. mažesnis, nei 2013 m. rajone ir 1,68 proc. mažesnis nei Lietuvoje. Tai gana geras rodiklis, kuo jis didesnis, tuo ūkis gali lengviau nuosavu kapitalu padengti įsiskolinimus.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis beveik visuose rajono ūkiuose nesiekia 0,5. Tik viename ūkyje jis didesnis. Tai rodo, kad rajono respondentiniuose ūkiuose įsiskolinimas nėra didelis – vidutiniškai – 0,17, o palyginti su 2013 m. Lietuvos ūkių duomenimis – 0,2 punkto didesnis. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo litui tenka grynojo pelno. Tauragės rajone vidutinis grynasis pelningumas neigiamas, nes daugiau kaip pusė ūkių buvo nuostolingi.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip ūkiai efektyviai naudoja visus išteklius, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas. Rajono turto apyvartumo rodiklis buvo 0,23, Lietuvos repondentinių ūkių 2013 m. rodiklis buvo 0,31. Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Tauragės rajone vidutiniškai 37,48 proc. visų pajamų sudarė tiesioginės išmokos, tai yra 14,77 proc. daugiau nei 2013 m. Lietuvoje. Galima teigti, kad dauguma respondentinių ūkių priklausomi nuo subsidijų, nes jų negaudami taptų nuostolingi ir veiklą vykdyti būtų daug sunkiau.

Tauragės rajono ūkiai nuolat plečiami, ūkininkai diegia įvairias inovacijas, dalyvauja mokymuose, projektuose, todėl veiklos rezultatai gerėja ir tai atspindi šiame straipsnyje pateikti ir aptarti veiklos rodikliai.