Gegužės 01 d., trečiadienis | 24
Tauragės rajono respondentinių ūkių 2012 m. duomenys
Reda Pliuskytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2013-09-30
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) formuojamas žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu. Šio tinklo paskirtis – kasmet kaupti ir apdoroti informaciją, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, taip pat teikti duomenis Europos Komisijai.
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklėse, kurios patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-143, nurodyta, kad ŪADT tyrimai grindžiami šiais pagrindiniais principais: informacija renkama iš gamintojų, gaminančių žemės ūkio produkciją rinkai; ūkiai atrenkami taip, kad reprezentuotų šalies žemės ūkio veiklos subjektų visumą; respondentiniai ūkiai tyrime dalyvauja savanoriškai; ūkio informacija yra konfidenciali; skelbiami tik apibendrinti duomenys, pagal kuriuos negalima identifikuoti konkretaus respondentinio ūkio ir jo veiklos rezultatų.
Atlikta Tauragės r. respondentinių ūkių 2012 m. duomenų analizė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės rajono biure 2012 m. buvo užpildytos 32 respondentinių ūkių anketos. Iš atrinktų respondentų 2 vertėsi augalininkyste, 1 – braškininkyste, 1 – daržininkyste, 1 – paukštininkyste, kitų ūkiai buvo mišrūs.
2012 m ŪADT duomenys rinkti iš ūkių, kurių dirbamieji žemės plotai – nuo 22,47 ha iki 622,91 hektaro. Vidutinis ūkio dydis buvo 127,57 hektaro. Lyginant su 2009 m., vidutinis ūkio dydis padidėjo 84,91 procento. Kaip nuo 2009 m. iki 2012 m. Tauragės rajone kito bendras žemės plotas, pavaizduota 1 paveiksle. Tokiam didėjimui įtakos turėjo suaktyvėjusi žemės rinka. Dėl padidėjusios žemės paklausos ūkininkai pasididino savo dirbamos žemės plotus.
1 pav.Tauragės rajono bendras žemės plotas 2009–2012 m.
Populiariausi auginami augalai – kvietrugiai. Jų augino 53 proc. visų respondentinių ūkių. Mažiausiai auginta rugių. Iš 32 ūkių juos augino tik 3. Kitų augalų populiarumas panašus. Miežius ir avižas augino 25 proc., o kviečius – 31 proc. respondentų. Lygindami 2012 m. su ankstesniais metais (2 pav.), matome, kad augalų derlingumas kito netolygiai, tačiau 2012 m. derlingumai dėl palankių meteorologinių oro sąlygų buvo didžiausi. Lyginant su 2011 m., kviečių derlingumas padidėjo 36 proc., rugių – 52 proc., miežių – 52 proc., avižų – 2 proc., kvietrugių – 55 proc., rapsų – 60 proc., bulvių – 45 procentais. Nuo 2009 m. 32 proc. sumažėjo tik grūdinių mišinių derlingumas.
2 pav.Augalų derlingumas Tauragės rajono ūkiuose 2009–2012 m.
2012 m. respondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 2 iki 214 melžiamų karvių. Vidutinis karvių skaičius buvo 41. Vidutinis primilžis iš vienos karvės – 5,107 t pieno. Lyginant 2012 m. su ankstesniais metais (3 pav.), matome, kad vidutinis pieno primilžis didėjo.
3 pav.Primilžis iš karvės Tauragės rajone 2009–2012 m.
Bendroji produkcija 2012 m. sudarė vidutiniškai 490564 Lt, iš kurių augalininkystės produkcija – 47 proc., gyvulininkystės – 53 procentus. Kintamųjų sąnaudų ūkiui tenka vidutiniškai 264820 Lt, o pastoviųjų – 105186 Lt. Gamybinės komercinės veiklos pelnas sudarė vidutiniškai 29571 Lt.
Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, įvertinta 2012 m. Tauragės rajono respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė būklė. Apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris apibūdina ūkio nepriklausomybę nuo kreditorių, parodė, kad beveik 85 proc. Tauragės r. ūkių turto įsigyta nuosavomis lėšomis. Šis rodiklis, lyginant su 2011 m., padidėjo 3 procentais. Tai turėjo įtakos bendrojo įsiskolinimo koeficientui, kuris sumažėjo nuo 0,18 iki 0,17. Vadinasi, Tauragės r. ūkiai gana stabilūs, nes įsigyjant turto naudojama daugiau nuosavų lėšų nei skolintų. Turto apyvartumo rodiklis parodė, kad 1 turto litas uždirba 0,29 Lt pajamų. Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Tauragės rajone vidutiniškai 35,22 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o tai 27 proc. mažiau nei 2011 metais. Tam įtakos turėjo taikoma tiesioginių išmokų moduliacija. Pieno savikaina, skaičiuojant iš kintamųjų išlaidų, – 0,27 Lt/kg. Šis rodiklis parodė, kad 1 t pieno pagaminti reikia 270 Lt išlaidų. Lyginant su 2011 m., pieno savikaina padidėjo 6 procentais.
