Rugsėjo 15 d., pirmadienis | 25
Tauragės r. respondentinių ūkių 2024 m. duomenų apžvalga
Dovilė Macijauskienė
LŽŪKT Tauragės r. biuro jaunesnioji finansinės apskaitos konsultantė
2025-09-12
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
LŽŪKT Tauragės r. biuro konsultantai 2024 m. Ūkio apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) pateikė 26 respondentinių ūkių anketas. Remiantis surinktais duomenimis, dauguma Tauragės r. respondentinių ūkių buvo specializuoti pienininkystės arba mišrūs.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra ES šalių bendra informacinė sistema, skirta bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema vienodai taikoma visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir apima prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklos duomenis. Kiekviena ES šalis, įskaitant ir Lietuvą, įpareigota teikti duomenis į ŪADT. Remiantis ES reglamentais, duomenis teikia ūkiai, atrinkti pagal jų ūkininkavimo kryptį ir ekonominį dydį. Dalyvavimas šiame procese yra savanoriškas, o pateikta informacija yra konfidenciali.
Augalininkystės duomenys
Tauragės r. daugiausia auginta kviečių, kvietrugių ir miežių. Užauginta produkcija dažniausiai skirta gyvuliams šerti. 2024 m. derlingiausia kultūra buvo žieminiai kviečiai – 5,66 t/ha, kur pralenkė šalies vidurkį 5,54 t/ha (1 pav.). Šių metų apklausoje dalyvavę ūkiai neaugino vasarinių rapsų, nors pagal turimus statistikos duomenis tiek 2022, tiek 2023 m., derlingumas Tauragės r. lenkė šalies respondentinių ūkių vidurkį.
1 lentelė. Tauragės r. ūkių vidutinio derlingumo palyginimas su Lietuvos vidurkiu 2022–2024 m., t/ha
Analizuojant Tauragės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo rodiklius ir juos lyginant su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais, galima teigti, kad daugumos augalų derlingumas šiame rajone buvo aukštesnis už šalies vidurkį.
Gyvulininkystės duomenys
Dėl pienininkystės ūkių dominavimo Tauragės r., atliktas vidutinio primilžio iš vienos karvės šiame rajone ir atitinkamo Lietuvos ūkių vidurkio palyginimas (2 pav.).
Tauragės r. ūkių ir Lietuvos primilžio iš vienos karvės vidurkio palyginimas 2022–2024 m., t
Visais analizuojamais metais Tauragės r. rodikliai lenkia Lietuvos vidurkį. Lyginant pieno kiekį, gaunamą iš vienos karvės, nagrinėjamais 2022–2024 metais, pastebima, kad jis taip pat auga nuo 5,03 t iki 5,8 t.
Ūkių ekonominiai rodikliai
Vienas svarbiausių žemės ūkio veiklos tikslų – užtikrinti pelningą ūkininkavimą. Dar vienas analizuojamas rodiklis – tai grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai. Grynojo pelningumo rodiklis yra vienas reikšmingiausių finansinio rezultato ir veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų – jis rodo, kiek grynojo pelno uždirbama iš kiekvieno pardavimo pajamų euro (3 pav.).
2 lentelė. Tauragės r. veiklos efektyvumo rodikliai 2022–2024 m.
Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis – grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (neįskaitant su pajamomis susijusių dotacijų) uždirbama iš kiekvieno pardavimo pajamų euro. Kitaip tariant, jis atskleidžia ūkio priklausomumo nuo tiesioginių išmokų (tokių kaip išmokos už pasėlius, gyvulius ir kt.) lygį bei gebėjimą generuoti pelną vien tik iš pagrindinės veiklos be finansinės paramos. Maža, o ypač neigiama šio rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis yra stipriai priklausomas nuo dotacijų, jo veikla yra neefektyvi ir be paramos būtų finansiškai neįgyvendinama.
Nors Tauragės r. ūkininkai 2024 m. veiklą vykdė pelningai, analizė rodo, kad be dotacijų jų ūkiai nebūtų pajėgūs išsilaikyti. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, 2024 m. rodiklis rajone siekė –0,21. Tai reiškia, kad ūkių veikla iš esmės priklauso nuo Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos. Praradus žemės ūkiui teikiamas subsidijas, vykdyti pelningą veiklą vien tik iš produkcijos pardavimo būtų itin sudėtinga, o ūkiai taptų finansiškai pažeidžiami.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
