© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Pagal 2023 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES ŪADT pateko 24 Tauragės r. respondentų ūkiai.
ES valstybių respondentų ūkių duomenų sistema – tai Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), naudojamas bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Pagal ES reglamentų nuostatas į ŪADT duomenis teikia ūkiai, kurie buvo atrinkti pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį, ir tai daroma savanoriškai, jiems garantuojamas konfidencialumas.
Pagal 2023 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES ŪADT pateko 24 Tauragės r. respondentų ūkiai.Remiantis duomenimis, tarp Tauragės r. atrinktų respondentinių ūkių vyravo specializuoti ir mišrūs gyvulininkystės ūkiai. Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta kviečių, kvietrugių, miežių, avižų, žirnių, dažniausiai skirtų gyvuliams šerti, o parduoti buvo auginami rapsai
Vertinant populiariausių kultūrinių augalų vidutinį derlingumą Tauragės r. 2023 m., galima teigti, kad žieminiai augalai buvo derlingesni nei vasariniai. Kaip kito Tauragės r. respondentinių ūkių augintų augalų derlingumas trejų metų laikotarpiu, galima pamatyti žemiau pateiktoje 1 lentelėje.
1 lentelė. Tauragės r. ūkių vidutinis derlingumas 2021–2023 m., t/ha
Analizuojant Tauragės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą bei jį lyginant su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniu derlingumu, galima teigti, kad rajone veikiančių ūkių žemės ūkio didžiosios dalies augalų derlingumas viršijo Lietuvos vidurkį.
Pienininkystės ūkių tendencijos
Tauragės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės Tauragės r. su Lietuvos vidutiniu primilžiu.
1 pav. Karvių produktyvumo analizė 2021–2023 m.
Kaip matome iš 1 pav. pateikto grafiko, visu laikotarpiu Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės svyravo nuo 5 t iki 5,4 t, atitinkamai nuo 5,03 t 2021 m. iki 5,38 t 2023 m. Lietuvos respondentinių ūkių primilžio iš karvės vidurkis analizuojamu laikotarpiu buvo stabilesnis, nors mažesnis už rajone pasiektus primilžius.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Bene svarbiausias ūkių veiklos tikslas yra ūkininkauti pelningai. Paanalizuosime grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų rodiklius. Vienas svarbiausių finansinį rezultatą ir veiklos efektyvumą nusakančių rodiklių yra grynasis pelningumas, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Tauragės r. nagrinėjamų respondentinių ūkių vidutinis grynasis pelningumas pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai 2021–2023 m., koef.
Vertinant lentelėje pateiktus Tauragės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo duomenis, galima teigti, kad šis rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu buvo stabilus, o 2023 m. 1 pardavimo euras uždirbo 0,26 euro.
Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis yra grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Jis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, tai yra rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis yra visiškai priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai, o be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Nors ūkininkai Tauragės r. veiklą vykdė pelningai, be dotacijų jie neišgyventų. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, 2023 m. rajone siekė -0,19, tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiamesnį, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas ir vykdyti žemės ūkio verslą tik parduodant produkciją, nesinaudojant ES parama, būtų sudėtinga.