Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Tauragės r. respondentinių ūkių 2022 m. duomenų apžvalga
Birutė Flederžinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė.
2023-11-07
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro konsultantės 2023 m. užpildė 27 respondentinių ūkių anketas, kurios pateko į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Kiekviena ES šalis privalo teikti savo ūkių duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, laikantis konfidencialumo principo. Informacija surenkama iš atrinktų ūkių, apibendrinama ir skelbiami tik vidutiniai rezultatai.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro konsultantės 2023 m. užpildė 27 respondentinių ūkių, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma biure, anketas. Iš atrinktų ūkių 14 vertėsi gyvulininkyste – 6 pienine, 6 mėsine, 2 paukštininkyste, 7 buvo augalininkystės ūkiai – iš jų 3 augino serbentus, 1 braškes, 2 daržininkystės ūkiai, 1 augino javus, likusieji 7 buvo mišrūs, kuriuose vyravo gyvulininkystė, o viename augintos avys ir danieliai.
Dauguma ūkių pašarus gyvuliams šerti užsiaugina patys. Derlingumas labai įvairus: ekologiniuose mažesnis, didžiausias stambiausiuose augalininkystės ūkiuose. Tauragės r. ūkiuose 2022 m. derlingiausi buvo žieminiai kviečiai – 5,23 t/ha, žieminių kvietrugių derlingumas buvo 4,27 t/ha. Šių kultūrinių augalų derlingumas rajone visada būna didžiausias ir net aplenkė Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Visų augalų derlingumas pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Augalų derlingumas, t/ha
Tauragės r. yra gyvulininkystės kraštas, dauguma ūkininkų verčiasi pienine arba mėsine gyvulininkyste, bet vyrauja pieniniai ūkiai. Ūkiai didėja, stambėja gyvulių bandos, statomos naujos fermos su modernia įranga. Dėl žemų pieno supirkimo kainų ir didelių pašarų gamybos kaštų dalis ūkininkų keičia ūkininkavimo kryptį – nuo gyvulininkystės pereina prie augalininkystės arba nuo pienininkystės pereina prie mėsinės gyvulininkystės. Išanalizavę Tauragės r. pienininkystės ūkius, pastebime, kad vidutiniai primilžai iš vienos karvės kasmet didėjo, 2020–2021 m. buvo 4 % didesni nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis, tik 2022 m., nors ir primilžis padidėjo 23 %, palyginus su 2020 m., bet nuo Lietuvos vidurkio atsiliko 11 %.
2 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t
Parduoto pieno kaina sparčiai kilo. Jei 2020 m. už parduotą toną mokėta 270,60 Eur, tai 2022 m. – 456,18 Eur. Supirkimo kainų kilimą lėmė geresnė pieno kokybė dėl kokybiškų pašarų ir modernėjančios įrangos.
3 pav. Parduoto pieno kaina, Eur/t
Ekonominio efektyvumo rodikliai
Vienas svarbiausių ūkių veiklos tikslų yra ūkininkauti pelningai. Išsamius atsakymus apie ūkio veiklos efektyvumą galima rasti apskaičiavus ekonominio efektyvumo rodiklius.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Ūkis laikomas dirbantis pelningai ir gali tikėtis ES paramos, jei šis rodiklis ne mažesnis nei 2 procentai. Tauragės r. respondentiniai ūkiai 2020–2022 m. laikotarpiu ūkininkavo pelningai, kasmet pelningumas po 0,02 punkto didėjo, šie rodikliai geresni už Lietuvos respondentų vidurkį.
Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis yra grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, kuris rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo išmokų, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Tauragės r. ūkininkai labai priklausomi nuo išmokų, tik 2022 m. nepatyrė nuostolių, nes buvo gana aukštos produkcijos supirkimo kainos. Šis rodiklis net 0,15 punkto buvo geresnis nei Lietuvos respondentų vidurkis.
Ne mažiau svarbus skolos rodiklis, rodantis bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dauguma ūkių negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai. Skolos rodiklis Lietuvos mastu mažėja, o dėl didelės ūkių plėtros, išaugusių mokesčių, karinės padėties Ukrainoje, Tauragės r. respondentiniai ūkiai kasmet skolinasi vis daugiau, todėl šis rodiklis didėja, nors yra pakankamai saugus.
Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai
Tauragės r. ūkiuose stambėja gyvulių bandos, statomos naujos fermos su modernia įranga, diegiamos įvairios inovacijos, ūkininkai dalyvauja mokymuose, projektuose, todėl veiklos rezultatai gerėja. Tai atspindi šiame straipsnyje pateikti ir aptarti veiklos rodikliai.
