Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Tauragės r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenų analizė
Gintarė Ciganė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2020-12-06
© LŽŪKT nuotr.
Siekiant įvertinti žemės ūkio padėtį, reikia vykdyti ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėseną. Pastaroji atliekama per Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) – tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Pagal ES reglamentų nuostatas į tinklą duomenis teikia ūkiai, kurie buvo atrinkti pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį. Tai daroma savanoriškai, garantuojant konfidencialumą.
Respondentiniai ūkiai apima beveik visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Respondentinių ūkių duomenų rinkimas reikalingas tam, kad būtų galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas ir priimti sprendimus keičiant žemės ūkio politiką. Kadangi daugumos ūkių duomenys teikiami ne vienerius metus, galima palyginti ir paanalizuoti kelerių metų duomenis, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.
LŽŪKT Tauragės rajono biuro darbuotojos už 2019 m. į ŪADT duomenis rinko iš ūkių, kurių savininkai yra LŽŪKT klientai. Remiantis duomenimis, Tauragės r. 2019 m. vyravo specializuoti ir mišrūs gyvulininkystės (pienininkystės) ūkiai.
Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta kviečių, kvietrugių, miežių, dažniausiai skirtų gyvuliams šerti, o parduoti buvo auginti rapsai. Iš analizuojamų duomenų matyti, kad derlingiausi 2019 m. buvo vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai, atitinkamai jų derlingumas siekė 5,19 t/ha ir 5,08 t/ha. Toliau sekė žieminiai kvietrugiai – 4,52 t/ha, žieminiai kviečiai – 3,71 t/ha. Rapsų derlingumas buvo gautas mažiausias – vasarinių rapsų prikulta vidutiniškai 3,14 t/ha, o žieminių – 2,72 t/ha. Nagrinėjant vidutinį 2019 m. derlingumą Tauragės r., matyti, kad pasiteisino vasarinių miežių sėja, nes jų derlingumas vienas iš didžiausių ir net 1,57 t/ha didesnis už vidutinį 2019 m. pasiektą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.
Kaip kito Tauragės r. respondentinių ūkių augintų augalų derlingumas trejų metų laikotarpiu, galima pamatyti žemiau pateiktoje diagramoje.
1 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumo kitimas, t/ha
Visais metais augintų augalų derlingumas kinta, tai leidžia daryti prielaidą, kad jį daugiausiai veikė klimato sąlygos, tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose.
Tauragės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, kuriuose vidutinis karvių skaičius 2019 m. – 41 karvė. Kaip ir visoje šalyje, ir Tauragės r. karvių ir pieno ūkių mažėja. Lyginant 2019 m. su 2018 m., vidutinis karvių skaičius nežymiai, tačiau sumažėjo 1,75 vnt. Šį mažėjimą sąlygojo smulkių pieno ūkių panaikinimas. Norint pasiekti geresnių finansinių ir ekonominių rezultatų, labai svarbu rūpintis ir auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės Tauragės r. su Lietuvos vidutiniu primilžiu.
2 pav. Karvių produktyvumo analizė 2017–2019 m.
Kaip matome iš pateikto 2 pav., visu laikotarpiu Tauragės r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės svyravo nuo 5 t iki 6 t, atitinkamai nuo 5,66 t 2017 m. iki 6,14 t 2019 m. Lietuvos primilžio vidurkis analizuojamu laikotarpiu buvo stabilesnis ir aukščiausias vidurkis užfiksuotas 2019 m. – 5,93 t iš vienos karvės. Tai buvo didžiausias atotrūkis tarp Tauragės r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose gauto vidutinio primilžio iš karvės. Tik 2017 m. fiksuotas didesnis primilžis iš vienos karvės Tauragės rajone, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Karvių produktyvumo įtakai lemiamą poveikį turi geros karvių genetinės savybės, gyvulių priežiūra, sveikatingumas bei paruoštų pašarų kokybė.
Bene svarbiausias ūkių veiklos tikslas yra ūkininkauti pelningai. Paskaičiavus ūkių finansinius rodiklius, galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti sprendimus ir numatyti tolesnes ūkio plėtros tendencijas. Paanalizuosime grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų) ir skolos rodiklius.
Vienas svarbiausių finansinį rezultatą ir veiklos efektyvumą nusakančių rodiklių yra grynasis pelningumas, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Ūkis laikomas dirbantis pelningai ir gali tikėtis finansinės ES paramos, jei šis rodiklis ne mažesnis nei 2 proc.
Lentelė. Tauragės r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas
Nors Lietuvos rinkoje ir vyravo gana žemos pieno, gyvulių supirkimo kainos, ūkininkams pavyko dirbti pelningai ir rodiklis visu analizuojamu laikotarpiu viršijo kritinę reikšmę. Analizuojant aukščiau pateiktos lentelės duomenis, matyti, kad 1 pardavimo euras 2019 m. uždirbo 0,38 euro ir tai yra tiek pat, kaip ir 2018 m.
Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis yra grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Jis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, tai yra rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama, rodo, kad ūkis yra visiškai priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai, o be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Nors ūkininkai Tauragės r. veiklą vykdė pelningai, tačiau be dotacijų jie neišgyventų. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2019 m. rajone siekė 0,05, tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiamesni, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas ir vykdyti žemės ūkio verslą tik parduodant produkciją, nesinaudojant ES parama, būtų sudėtinga.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.
3 pav. Skolos rodiklis (koef.)
Kaip matome iš pateikto 3 pav., Tauragės r. ūkininkai skolinasi atsakingai ir labiau įvertina skolinimosi riziką, nei kiti Lietuvos respondentai. Analizuojamo rajono skolos rodiklio koeficientas 2018 m. maksimaliai siekė 0,18 ir nėra labai didelis. Vadinasi ūkiai yra linkę skolintis mažiau. Veiklai plėsti bei ūkiams modernizuoti Tauragės rajono ūkininkai naudojasi ES paramos lėšomis, tai leidžia stabilizuoti ūkių padėtį, mažinti priklausomybę nuo finansinių institucijų. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
