Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2013 m. duomenys
Laura Kulda
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2014-10-24
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą Europos Sąjungoje šaltinis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakingi už duomenų iš ūkių surinkimą bei apdorojimą. Duomenis apie savo gamybinę ir finansinę veiklą savanoriškai pateikia ūkininkai, tvarkantys buhalterinę apskaitą. Respondentinių ūkių yra visuose šalies rajonuose, skirtingose gamtinėse zonose. Jie atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.
Švenčionių rajono respondentinių ūkių situacija
Švenčionių rajono biuro konsultantės 2014 m. surinko duomenis iš 21 ūkio apie jų 2013 m. gamybinę ir finansinę veiklą. Iš visų respondentinių ūkių 3 buvo augalininkystės (14 proc.) ir 18 mišrių (86 proc.). Pagal respondentinių ūkių duomenis 2013 m. vidutinis ūkininko ūkio bendras žemės plotas buvo 99,27 hektaro. Mažiausias buvo mišrus 10,7 ha ūkis, didžiausias pagal plotą – 943,98 ha augalininkystės ūkis.
Švenčionių rajone ūkininkai daugiausia augino miežių, avižų, kvietrugių, grikių, bulvių. Rajono žemės nederlingos, todėl ir javų derlingumas, palyginti su Lietuvos vidurkiu, mažesnis. Palyginimui pateikiami vidutiniai javų derlingumo duomenys Lietuvoje 2012 m. ir Švenčionių rajone 2013 metais.
1 pav. Javų derlingumas, t/ha
Bulvių ir daržovių vidutiniai derlingumai Švenčionių rajone, palyginus su Lietuvos vidurkiu, taip pat mažesni. 
2 pav. Bulvių ir daržovių derlingumas, t/ha
3 pav. Karvių skaičius metų pabaigoje, vnt. 
4 pav. Primilžis iš karvės, kg
Rajono respondentiniuose ūkiuose laikytos vidutiniškai 24 karvės, t. y. beveik 5 kartus daugiau negu Lietuvos vidurkis 2012 m. (5 karvės). Tokį skaičių lėmė tai, kad į respondentinių ūkių atranką papuolė daugiausia karvių laikantys Švenčionių rajono ūkiai. Tačiau primilžis iš karvės Švenčionių rajone mažesnis negu Lietuvos vidurkis 2012 metais.
Nors vidutiniškai laikoma nemažai gyvulių, augalininkystės pajamos sudaro 66,06 proc., gyvulininkystės – 32,28 proc., kita veikla – 1,66 proc. visos respondentinių ūkių bendrosios produkcijos. Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 185490 Lt, pastoviosios – 78818 Lt.
Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Panagrinėję Švenčionių rajono veiklos efektyvumo rodiklius ir palyginę juos su Lietuvos vidurkiu, matome, kad 2013 m. Švenčionių rajono ūkininkai vidutiniškai 131,83 proc. turto įsigijo nuosavomis lėšomis. Tai yra net 44,87 proc. daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje 2012 metais. Švenčionių rajono respondentų bendrasis įsiskolinimas yra mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Tai dar kartą parodo, kad Švenčionių rajono ūkininkai mažiau turimo turto finansuoja skolintomis lėšomis.
Grynasis pelningumas Švenčionių rajone yra –0,12, kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje 2012 m. buvo 0,19. Tiriamais metais 9 ūkiai iš 21 ūkininkavo pelningai, o 12 patyrė nuostolių, todėl visų ūkių vidutinis gamybinės veiklos nuostolis buvo 27621 Lt.
Turto apyvartumo rodiklis rodo, kad Švenčionių rajone uždirbant pajamas yra naudota mažesnė ūkio turto dalis negu vidutiniškai Lietuvoje. Subsidijų dalis pajamose rodo, kad Švenčionių rajono respondentai yra labai priklausomi nuo paramos. Rajono ūkiuose subsidijų dalis pajamose sudaro 46,35 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje – 19,75 procento.
Parengta pagal Švenčionių rajono respondentinių ūkių analizę.
