Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Pateikiame Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniame leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Leidinyje yra statistinės lentelės, parodančios šalies ūkių veiklos rezultatus. ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT.
Keičiantis rinkos sąlygoms, kinta ūkių struktūra, todėl norint žinoti realią padėtį periodiškai atliekami ūkio struktūros tyrimai, kaupiami duomenys apie žemės ūkio subjektų auginamų augalų pasėlių plotus ir gyvulių skaičių.
Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti kuo daugiau ūkių, būtų kuo tikslesni apklausos rezultatai, nes tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
2001 m. buvo priimti Lietuvos teisės aktai dėl ŪADT sistemos kūrimo ir žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimo tvarkos. Juose nurodytos institucijos, vykdančios tyrimą. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbtina. Skelbti galima tik duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.
ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia – EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslo tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir pan.
Į ŪADT pateko 20 rajono ūkių duomenys
Švenčionių r. biuro darbuotojai 2012 m. LAEI pateikė 20 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2011 metais.
Apklausos metu paaiškėjo, kad Švenčionių r. ūkiuose žemės ūkio naudmenų našumo balas svyruoja nuo 27,9 iki 36,4. Švenčionių r. mažiau palankus ūkininkauti, dominuoja mišrūs ūkiai. Pagal anketų duomenis 2 ūkininkų ūkiai verčiasi tik augalininkystės produkcijos gamyba. Palyginus galvijų skaičių, rajone vienam ūkiui teko vidutiniškai 6 karvės, o 2010 m. Lietuvoje – vidutiniškai 5 karvės (žr. 1 paveikslą).
1 pav. Karvių skaičius Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose
Palyginę karvių produktyvumo rodiklius matome, kad didžiausias primilžis iš vienos karvės – 5,6 t pieno per metus, mažiausias – 2,2 t (Lietuvoje 2010 m. vidutiniškai 4,98 t iš vienos karvės). Šį rodiklį lėmė tai, kad ne visi ūkiai melžia karves mechanizuotai, jas sėklina buliai iš tos pačios bandos, pašarai nepakankamai papildomi pašariniais priedais.
Analizuodami augalininkystės produkcijos auginimo ypatumus Švenčionių r. respondentinuose ūkiuose matome, kad visuose ūkiuose augintos bulvės (žr. 2 paveikslą). Švenčionių r. respondentiniai ūkiai prikasa vidutiniškai apie 15 t/ha bulvių (Lietuvoje 2010 m. buvo prikasta vidutiniškai apie 16 t/ha). Ūkininkai teigia, kad turguose didėja ekologiškos produkcijos paklausa, bet ne visi pirkėjai gali pirkti brangesnius produktus, užaugintus ekologiniuose ūkiuose, tenka ieškoti savo pastovaus pirkėjo.
2 pav. Bulvių derlingumas Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose, t/ha.