Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Švenčionių r. 2018 m. ūkių veiklos apibendrinimas
Laura Kulda
LŽŪKT Švenčionių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas
2019-12-04
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.
Švenčionių r. biuras 2018 m. į ŪADT tinklą pateikė 18 respondentinių ūkių anketų. Tarp rajono respondentinių ūkių 7 augalininkystės (39 proc.), 7 mišrūs (39 proc.) ir 4 gyvulininkystės (22 proc.) ūkiai. Remiantis rajono ūkių duomenimis, atliktas ūkių veiklos 2018 m. apibendrinimas.
Analizuotas augalų derlingumas
Išanalizavus Švenčionių r. vidutinį derlingumą už trejus metus (1 pav.), 2018 m. pastebimas derlingumo sumažėjimas, palyginti su 2016 m. ir 2017 m. derlingumu. Švenčionių r. žemės nederlingos, vyrauja smėlis, priesmėlis, todėl derlingumo sumažėjimui didelės įtakos galėjo turėti 2018 m. Lietuvoje buvusi sausra.
1 pav. Švenčionių r. vidutinis ūkių derlingumas 2016–2018 m.
Palyginę 2018 m. vidutinį Švenčionių r. augalų derlingumą su vidutiniu 2018 m. derlingumu Lietuvoje (2 pav.), matome, kad kai kurių kultūrinių augalų (grikių, rugių) derlingumas Švenčionių r. buvo netgi didesnis negu vidutinis Lietuvos derlingumas. Tam galėjo turėti įtakos ta pati sausra. Matome, kad ir braškių derlingumas Švenčionių r. daug didesnis negu Lietuvos vidurkis.
2 pav. Švenčionių r. 2018 m. augalų vidutinio derlingumo palyginimas su vidutiniu 2018 m. derlingumu Lietuvoje.
Atlikta 2018 m. veiklos efektyvumo analizė
Atliekant 2018 m. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo analizę, remiantis paskaičiuotais pagrindiniais santykiniais rodikliais ir palyginus jų dydžius su vidutiniais Lietuvoje, galima daryti tam tikras išvadas (3 pav.).
3 pav. Švenčionių r. 2018 m. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo palyginimas su vidutiniu 2018 m. veiklos efektyvumu Lietuvoje.
Apskaičiuotas pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Švenčionių r. respondentinių ūkių šis rodiklis vidutiniškai 0,41, tai yra, 1 į turtą investuotas euras rajono ūkiuose uždirbo 41 centą grynojo pelno. Lietuvos ūkių vidutinio pelningumo rodiklis 2018 m. yra šiek tiek mažesnis negu Švenčionių rajone. Kaip toliau matysime, tam turėjo įtakos gautos didesnės dotacijos, susijusios su pajamomis, nes grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis analizuojamais metais žymiai mažesnis, negu vidutinis Lietuvoje. Tai rodo, kad Švenčionių r. ūkininkai tiesiogiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų ir be paramos nesugebėtų pelningai ūkininkauti. Kaip matome iš 4 pav., Švenčionių r. gautos dotacijos, susijusios su pajamomis, paskutinius trejus metus iš eilės buvo didesnės už vidutinės Lietuvoje.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Švenčionių r. respondentinių ūkių skolos rodiklis 2018 m. – 0,27. Jis yra šiek tiek didesnis negu vidutinis Lietuvos rodiklis.
4 pav. Vidutinių dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas 2016–2018 m. Švenčionių r. ir Lietuvoje.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
