© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
ŪADT – Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – analizuoti ir įvertinti žemės ūkio pajamas ir ūkinę veiklą. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo. Analizuoti 21 Pakruojo r. respondentinio ūkio duomenys.

Pakruojo r. biuro konsultantės už 2024 m. į ŪADT pateikė 21 respondentinio ūkio duomenis. Dauguma analizuotų ūkių užsiėmė augalininkyste. Juose dažniausiai auginti kviečiai, rapsai, miežiai ir žirniai.
1 pav. Pakruojo r. ūkiuose augintų žemės ūkio kultūrų derlingumas, t/ha
2024 m. pasižymėjo palankiomis gamtinėmis sąlygomis, ir tai atsispindi auginamų kultūrų derlingumuose. Pakruojo r. ūkiai 2024 m. žieminių kviečių kūlė vidutiniškai po 6 tonas iš hektaro, ir tai buvo didžiausias derlingumas, lyginant 2022–2024 m. laikotarpį.
Vasarinių miežių derlingumas trejų metų laikotarpiu nuosekliai mažėjo ir 2024 m. buvo prikulta 3,1 t iš hektaro. Žieminių rapsų derlingumas kito nežymiai, ir trejų metų vidurkis buvo 2,79 t/ha. Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad augintų kultūrų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos, ypač nuimant derlių, žemės našumas, subalansuotas tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose.
2 pav. Pakruojo r. respondentinių ūkių vidutinis kultūrų derlingumas 2024 m., t/ha
Pažymėtina, kad Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose augintų kultūrų derlingumai nežymiai viršijo Lietuvos ūkių vidurkius arba buvo šiek tiek mažesni. Išsiskyrė tik vasarinių miežių derlingumas. Pakruojo r. prikulta 3,10 t/ha, o Lietuvos respondentų vidurkis siekė 3,75 t/ha. Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad didesnį rajone augintų kultūrų derlingumą lėmė derlinga žemė ir tikslingai taikomi ūkininkavimo metodai, subalansuotas trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas.
3 pav. Primilžio iš karvės palyginimas 2022–2024 m., t
Nors Pakruojo r. dėl vyraujančių derlingų žemių dauguma ūkių užsiima viena veikla – augalininkyste, tačiau yra ir mišrių ūkių, kuriuose šalia augalininkystės laikomos karvės ir parduodamas pienas. Analizuojamu laikotarpiu matyti, kaip kito pieno primilžis iš karvės. Didžiausias primilžis buvo 2023 m. – 5,08 t, o 2024 m. jis buvo mažesnis – 1,14 t nei 2023 m. ir nesiekė Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio.
Ūkių veikos efektyvumo rodikliai
4 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai
Ūkio veiklai įvertinti labai svarbu išanalizuoti finansinius rodiklius. Vieni iš tokių rodiklių yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis.
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Pakruojo rajono ūkių grynasis pelningumas 2024 m. siekė 0,14 ir buvo didesnis, lyginant su 2023 m. Galima daryti prielaidą, kad tai sąlygojo ne tik padidėjusios pardavimo pajamos dėl didesnių derlingumų, tačiau ir efektyviai valdomos kintamosios sąnaudos.
Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, ir rodo ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. 2023–2024 m. šis rodiklis buvo neigiamas,vadinasi, Pakruojo r. ūkiai buvo priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Skolos rodiklis yra vienas pagrindinių finansinės rizikos rodiklių, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kuo ji didesnė, tuo patiriama didesnė finansinė rizika ir sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti, Pakruojo r. šis rodiklis trejų metų laikotarpiu išliko stabilus ir 2024 m. siekė 0,29. Pakruojo r. ūkininkai skolinasi saikingai, įvertinę visas galimas rizikas.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas