Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Skuodo rajono respondentinių ūkių 2012 metų duomenų analizė

Laima Mickienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo r. biuro apskaitos konsultantė
2013-10-27

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, siekiama daug tikslų – padėti ūkininkams tiekti Europos vartotojams pakankamai kokybiškų maisto produktų, tausoti ir saugoti aplinką, rūpintis gyvulių gerove. Jų siekiant, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, renkami respondentinių ūkių ekonominiai ir finansiniai duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, esančiuose skirtingose gamtinėse zonose, todėl duomenyse atsispindi įvairios ūkininkavimo sąlygos.

Respondentinių ūkių duomenys

Per 2012 m. Skuodo r. surinkti ir išanalizuoti 28 respondentinių ūkių duomenys. Visų šių ūkių bendras žemės plotas 2012 m. – 4617 hektarų. Vienas respondentinis ūkis valdė vidutiniškai po 164,89 hektaro. Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta miežių, avižų, grūdinių augalų mišinio. Vis daugiau sodinta bulvių.

Daugumoje respondentinių ūkių vyravo pienininkystė. 2012 m. melžiamas karves laikė 16 ūkių, vidutiniškai po 34 karves kiekvienas.

Skuodo rajono respondentinių ūkių duomenys

1 pav.Bendrosios produkcijos struktūra rajono respondentiniuose ūkiuose, %

Išanalizavę pateiktos lentelės duomenis, matome, kad 2012 m. didėjo miežių, kvietrugių, kviečių, grūdinių augalų mišinių ir bulvių derlingumas, o avižų, rugių ir rapsų šiek tiek sumažėjo. Tai lėmė drėgmės trūkumas, augalus puolusios įvairios ligos ir kenkėjai. Pastarieji turėjo įtakos rapsų derliui. Iš lentelės matosi, jog 2012 m. iš vienos karvės primelžta daugiau pieno.

Iš 1 pav. matome, kad bendrąją produkciją daugiausia sudarė gyvulininkystės ir augalininkystės produkcija, o pajamos iš kitos veiklos – tik nežymią dalį.

2 pav. Skuodo r. ūkių veikos efektyvumo rodiklių 2012 m. palyginimas su Lietuvos ūkių veiklos efektyvumo rodikliais

Diagramoje (2 pav.) 2012 m. Skuodo r. ūkių veikos efektyvumo rodikliai lyginami su Lietuvos ūkių tais pačiais rodikliais. Matome, kad Skuodo r. respondentinių ūkių vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis šiek tiek mažesnis už Lietuvos vidutinį. Galima daryti išvadą, kad ūkiai pakankamai stabilūs. Bendrasis įsiskolinimo rodiklis, rodantis, kokia turto dalis tenka skoloms padengti, beveik sutampa su Lietuvos vidurkiu. Investitoriams labai svarbus rodiklis yra bendrasis mokumas, t. y. ūkių sugebėjimas kreditoriams grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminams. Skuodo r. šis rodiklis didesnis negu vidutiniškas Lietuvoje. Turto apyvartumo rodiklis sutampa su vidutiniu Lietuvoje. Taigi galima daryti išvadą, kad ilgalaikis turtas ūkio veikloje naudojamas efektyviai.