© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Apžvelkime, kaip 2024 m. sekėsi Širvintų r. respondentiniams ūkiams, kurių duomenys pateko į ES duomenų tinklą.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai svarbi informacinė sistema, naudojama visose Europos Sąjungos šalyse, siekiant užtikrinti nuoseklų ir objektyvų žemės ūkio sektoriaus stebėsenos ir analizės procesą. Ši sistema yra vienas iš pagrindinių instrumentų, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nes ji leidžia reguliariai rinkti, apdoroti ir vertinti duomenis apie ūkininkų veiklą, ūkio struktūrą, gamybinius rezultatus, pajamas bei kitus ekonominius ir finansinius rodiklius.
ŪADT suteikia galimybę išsamiai analizuoti, kaip kinta žemės ūkio sektoriaus būklė tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu. Surinkti duomenys padeda priimti pagrįstus sprendimus žemės ūkio politikos formuotojams, leidžia vertinti žemės ūkio konkurencingumą, tvarumą, pelningumą ir prisitaikymą prie rinkos ar aplinkos pokyčių.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, pagal iš anksto nustatytus metodologinius reikalavimus ir rodiklius sisteminama, analizuojama ir teikiama informacija apie bendrąją žemės ūkio situaciją šalyje.
Trumpai apžvelgsime ir Širvintų r. respondentinių ūkių duomenis.
Vasarinių pasėlių derlingumai
1 pav. Grikių, avižų, žirnių, pupų derlingumas 2022–2024 m., t/ha
1 pav. matyti, jog Širvintų r. ūkių augintų grikių derlingumas iki 2024 m. buvo mažesnis, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, tačiau 2024 m. ūkiams, auginantiems grikius, buvo tikrai geri – derlingumas buvo 2,34 t/ha, kuomet Lietuvos ūkių vidurkis buvo 1,32 t/ha. Šis ženklus skirtumas rodo, kad Širvintų rajono ūkininkai galbūt pagerino auginimo technologijas, pasirinko tinkamesnes veisles arba palankiai susiklostė meteorologinės sąlygos.
Tačiau su avižomis prastesnė situacija Širvintų rajone. Jei 2023 m. ji buvo labai panaši ir skyrėsi tik 0,13 t/ha, 2024 m. derlingumas buvo tik 1,94 t/ha. Galima daryti prielaidą apie mažiau palankias auginimo sąlygas.
Teigiama tendencija pastebima žirnių sektoriuje: 2024 m. rajono ūkiuose derlingumas siekė 3,7 t/ha, kuomet Lietuvos vidurkis buvo 2,64 t/ha. Šis rezultatas rodo, kad žirnių auginimas regione yra perspektyvus, o ūkininkai turi galimybių sėkmingai plėsti šios kultūros plotus.
Kiek prastesnė situacija su pupomis, lyginant 2023–2024 metus. Jei Širvintų r. 2023 m. derlingumas siekė 3,54 t/ha, tai 2024 m. tik 2,26 t/ha. Nors šis kritimas yra ženklus, verta atkreipti dėmesį, kad panaši tendencija fiksuota ir visos Lietuvos mastu, kur vidutinis pupų derlingumas 2024 m. buvo tik 2,44 t/ha. Tai leidžia daryti prielaidą, jog derlingumo kritimą lėmę bendros klimato sąlygos, kurios paveikė visus šalies ūkius, o ne tik Širvintų regioną.
Apibendrinant galima teigti, kad Širvintų r. ūkiuose 2024 m. buvo itin sėkmingi grikių ir žirnių augintojams, tuo metu avižų ir pupų derlingumas sumažėjo.
Žieminių pasėlių derlingumai
2 pav. Žieminių kviečių ir rapsų derlingumas 2022–2024 m., t/ha
Palyginsime žieminių kviečių ir žieminių rapsų derlingumus 2022–2024 m. Kaip matome 2 pav., Širvintų r. žieminių rapsų derlingumas padidėjo ir 2024 m. siekė 3,34 t/ha, t. y. 0,11 t/ha didesnis nei 2023 m., lyginant su Lietuvos vidurkiu, derlingumas buvo didesnis 2023–2024 m. – iki 0,53 t/ha. Žiūrint Lietuvos mastu, žieminių rapsų derlingumas nuo 2023 m. iki 2024 m. sumažėjo nuo 2,92 t/ha iki 2,81 t/ha, o tuo metuŠirvintų rajone situacija buvo geresnė – derlingumas padidėjo nuo 3,23 t/ha iki 3,34 t/ha.
Priešingai nei žieminių rapsų, žieminių kviečių derlingumo situacija Širvintų r. buvo šiek tiek prastesnė, nors ir fiksuotas augimas. 2024 m. derlingumas siekė 5,39 t/ha, t. y. 0,41 t/ha daugiau nei 2023 m. (tuomet buvo 4,98 t/ha). Tačiau, lyginant su Lietuvos vidurkiu, kuris 2024 m. buvo 5,54 t/ha, Širvintų r. ūkiai šiek tiek atsiliko – skirtumas sudarė 0,15 t/ha.
Širvintų r. ūkiai 2024 m. išsiskyrė gerais žieminių rapsų derlingumo rodikliais, lenkdami šalies vidurkį tiek 2023, tiek 2024 metais. Tuo metu žieminių kviečių derlingumas nors ir didėjo, vis dar buvo šiek tiek mažesnis už pasiektą šalies ūkiuose.
Ekonominių rodiklių apžvalga
3 pav. Grynasis pelningumas 2022–2024 m., koef.
Grynojo pelningumo rodiklis yra vienas svarbiausių finansinių rodiklių, leidžiantis įvertinti ūkio veiklos efektyvumą. Rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
Širvintų r. ūkininkai 2024 m. dirbo pelningai – grynojo pelningumo rodiklis siekė +0,18, kuomet Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo neigiamas ir siekė -0,19 (3 pav.). Matome, kad rajone vienas euras pajamų uždirbo 0,18 Eur pelno. Širvintų r. ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2024 m. ne tik pagerėjo, bet ir reikšmingai viršijo Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį, kuris buvo neigiamas. Tai rodo, kad rajono ūkininkai ne tik sugebėjo prisitaikyti prie sudėtingų ekonominių sąlygų, jie dirbo pelningai.
4 pav. Grynasis pelningumas 2022–2024 m. be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, yra itin reikšmingas vertinant ūkio veiklos efektyvumą. Šis rodiklis rodo, kaip ūkiai sugeba funkcionuoti be tiesioginės valstybės ar ES paramos, ir atskleidžia, ar jų veikla būtų pelninga vien iš ūkinės veiklos pajamų.
Širvintų r. ūkių situacija 2024 m. ženkliai pablogėjo. Jei 2023 m. grynasis pelningumo rodiklis be dotacijų buvo -0,37, tai 2024 m. jis dar labiau smuko – iki -0,64. Kuomet Lietuvos ūkių vidurkio situacija šiek tiek pagėrėjo: 2023 m. buvo -0,26, o 2024 m. -0,23. Rajono atotrūkis nuo šalies vidurkio 2024 m. padidėjo net iki 0,41 punktų.
Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų aiškiai rodo, kad Širvintų r. ūkių priklausomybė nuo tiesioginių išmokų per metus padidėjo, ir rajono ūkiai yra ypač priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas