Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Širvintų rajono respondentinių ūkių 2011 m. analizė
2012-12-18
Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Pateikiame Širvintų rajono respondentinių ūkių 2011 m. analizę.
Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) sukaupiama ir kasmet atnaujinama daug informacijos. Šis duomenų tinklas yra pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį Europos Sąjungos ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sferoje efektyvumą. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių, jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas; ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Šie ūkiai yra skirstomi pagal ūkininkavimo tipą, ekonominį dydį, žemės plotą, žemės ūkio naudmenų našumo balą, ūkininko amžių, palankias ir nepalankias ūkininkauti vietoves, gamybos ekologiškumą ir apskritis.
Duomenys į ŪADT surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Ji pateikiama susisteminta, kurioje matyti tik ūkių grupių vidutiniai rezultatai.
Apibendrinti rajono ūkininkų duomenys
Širvintų r. 2011 m. duomenys buvo gauti iš 20 respondentinių ūkių. Vidutinis ūkio dydis – 111,39 hektaro. Iš pateikusiųjų duomenis 9 buvo augalininkystės ūkiai, 5 – mišrūs, vyraujant augalininkystei, 6 – mišrūs, vyraujant gyvulininkystei.
Lygindami 2009, 2010 ir 2011 metų respondentinių ūkių duomenis pastebime, kad 2010 m. gautas labai mažas javų derlius. Didžiausias augalų derlingumas buvo 2009 metais. 2011 m., palyginti su 2009 m., pastebima, kad sumažėjo visų auginamų augalų derlingumas: žieminių kviečių – 33 proc., miežių – 30 proc., avižų – 44 proc., žieminių kvietrugių – 46 proc. ir rapsų – 47 procentais. Galima teigti, kad 2009 m. gamtinės ir meteorologinės sąlygos buvo palankiausios grūdų augintojams, o 2011 m. dėl labai šaltos žiemos sunyko daug žieminių augalų pasėlių.
1 pav. 2009, 2010 ir 2011 m. javų ir rapsų derlingumo palyginimas, t/ha
Melžiamų karvių 2011 m. rajone laikyta tiek, kiek ir 2010 metais. Tais metais melžiamų karvių vidurkis rajono respondentiniuose ūkiuose buvo 27 vnt., o 2009 m. vidutiniškai net 10 karvių mažesnis (vidutiniškai laikyta 17).
Iš vienos karvės 2011 m. vidutiniškai primelžta 4131 kg per metus, t. y. 13 proc. daugiau nei 2010 metais. 2009–2010 m. iš karvės primelžta vidutiniškai 3626 kilogramai.
2 paveiksle pavaizduota bendrosios produkcijos struktūra viename respondentiniame ūkyje.
2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra viename respondentiniame ūkyje
Matome, kad bendroji produkcija 2011 m. padidėjo beveik 49 tūkst. Lt , palyginti su 2009 m., ir 81 tūkst. Lt, palyginti su 2010 metais.
Augalininkystės bendroji produkcija 2011 m. sudarė 216 tūkst. Lt, o tai apie 4 kartus daugiau negu 2009 m. ir 1,29 karto daugiau negu 2010 metais.
Gyvulininkystės bendroji produkcija 2011 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo beveik 2 kartus, o 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 1,37 karto. Bendroji produkcija 2011 m. – 335 tūkst. Lt. Ją sudarė 64 proc. (216 tūkst. Lt) bendroji augalininkystės produkcija ir 36 proc. (119 tūkst. Lt) – bendroji gyvulininkystės produkcija.
Respondentiniai ūkiai turi galimybę palyginti savo ūkio duomenis su kitais rajono ūkiais, kadangi jų analizės pagal suteiktą ūkio kodą kasmet pateikiamos leidinyje „Žemės ūkio respondentinių ūkių duomenys“.
