Širvintų rajono 2014 m. respondentinių ūkių duomenų apibendrinimas

2015-11-23

Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva kasmet Europos Komisijai teikia duomenis apie padėtį žemės ūkyje, ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę būklę. Pagrindinis duomenų apie padėtį ūkiuose ir žemės ūkyje šaltinis yra Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). ES šalyse, įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, stebima ūkių ekonominė ir finansinė būklė. Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tiktus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių struktūrą. Struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika – ūkiai atrenkami pagal ekonominį dydį ir tipą. Į jį pateko ir 20 Širvintų rajono respondentinių ūkių apibendrinti duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Daugelyje ES valstybių Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atsakingos už respondetinių ūkių duomenų surinkimą. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – viena iš jų. Ūkio apskaitos ir ekonomikos konsultantai dirba su ūkininkais, atrenka respondentinius ūkius pagal pateiktas Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) rekomendacijas, tvarko ūkininkų respondentų ūkių apskaitą ir duomenis apie ūkininkų ūkių gamybinę bei finansinę veiklą pateikia LAEI toliau apdoroti. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Širvintų r. biuro konsultantės 2015 m. teikė duomenis apie 20 respondentinių ūkių gamybinę ir finansinę veiklą už 2014 metus. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis. Ūkiai skirstyti pagal ūkininkavimo formas ir tipus, dydį, augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.

Širvintų r. tarp respondentų vyravo vidutiniai ūkiai: 12 augalininkystės (60 proc.) ir 8 mišrūs (40 proc.). Vidutinis ūkio dydis buvo 129,70 hektaro.

Širvintų r. 2014 m. ūkiams, auginusiems grūdinius augalus, nebuvo palankūs. Lygindami 2014 m. augintų grūdinių augalų vidutinį derlingumą su 2013 m., matome, kad daugumos derlingumas mažėjo. Rajone geriausiai sekėsi auginti žieminius rapsus, tik jų derlingumas didėjo.

1 pav. Augalų derlingumas 2013–2014 m., t/ha

Širvintų r. mišriuose respondentiniuose ūkiuose vidutinis karvių skaičius 2014 m. – 31 vnt. (2013 m. buvo 21 vnt.). Vidutinis primilžis iš karvės 2014 m. padidėjo, tačiau jis buvo mažesnis, nei vidutiniškai Lietuvoje. Pieno rajone primelžta 4 t per metus (2013 m. – 3,7 t). Lietuvoje 2013 m. primelžta vidutiniškai po 5,15 t iš karvės per metus. Širvintų r. pastebima, kad ūkininkai didina melžiamų karvių bandą ir jos produktyvumas didėja.

2 pav. Primilžis iš karvės 2013–2014 m., t

Vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas 2014 m. (vieno respondentinio ūkio) sudarė 7,042 tūkst. Lt per metus. Šis rodiklis Lietuvoje 2013 m. buvo didesnis ir siekė 7,130 tūkst. Lt.

Širvintų r. 2014 m. nuostolingai ūkininkavo 11 ūkininkų (55 proc.). Vidutinis ūkio turto apyvartumo rodiklis – 0,23. Lietuvoje turto apyvartumo rodiklis 2013 m. buvo vidutiniškai 0,31. Jis rodo, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo didesnis efektyvumas.

Širvintų r. respondentinių ūkių vidutinis kapitalo pakankamumo koeficientas 2014 m. – 85,96 (Lietuvoje 2013 m. buvo vidutiniškai 84,68). Rodiklis rodo, kiek procentų turto sudaro nuosavybė, t. y., kiek turto ūkininkas įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis.

Širvintų r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. subsidijų dalis pajamose sudarė 33,77 procento. Lietuvoje 2013 m. sudarė vidutiniškai 22,71 procento. Subsidijų gamybai dalis pajamose rodo, kokią jų dalį sudaro gaunama subsidija.

Širvintų r. respondentinių ūkių vidutinis bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2014 m. – 0,16 (vidutiniškai Lietuvoje 2013 m. – 0,15). Rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4 iki 0,6.

Išnagrinėjus duomenis, galima palyginti tam tikrų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas.